Gimiau lauke. Geri žmonės sunešė mus į rūsį, norėjo kad mama mus ten paaugintų, kol galėsime patys valgyti, bet mūsų mamytė išsigando ir paliko mus. Tada atsidūrėme pas kitą katę mamą, kuri maitino savo vaikelius. Ji priėmė mus, glaudė kaip savus, maitino ir rūpinosi. Tarp savo brolių ir sesių buvau pats mažiausias. Kai vieną dieną pasvėrė visus, tai sužinojau, kad didžiausias mano brolis sveria 800 g, o aš - tik 400 g.
Mano akytės buvo nelabai sveikos, pūliavo, todėl viena teta, pamačiusi mane tokį, pagailėjo ir parsinešė namo gydyti. Buvau nuneštas dėdei daktarui apžiūrėti. Jis pasakė, kad matysiu pasaulį tik viena akyte. Jis pažadėjo, kad kai dar kiek paūgėsiu akytę dailiai užsiūs ir niekas daugiau nematys pasaulio nereginčios mano akytės.
Bet man nė motais ta akytė: džiaugiuosi gyvenimu, žaidžiu, dūkstu, tyrinėju nematytus dalykus, turiu tris suaugusius draugus: dvi kates ir šunį. Geriausiai sutariu su šunimi. Katės nelabai nori su manim užsiimti, nes vaizduoja rimtuoles, o aš mėgstu pakvailioti: strakalioju aplink nugarą išrietęs, nusitaikau ir puolu - šiaip sau - man linksma, o jos nesupranta.
Turiu gerą apetitą - valgau ir valgau - noriu brolį pasivyti. Labai stengiuosi augti. Neseniai pirmą kartą pavyko ant kėdės užsiropšti - ankščiau tai buvo neįveikiamas aukštis! Taigi - augu!
Girdėjau, kaip teta, kuri mane dabar globoja, kalbėjo, kad man reikia surasti namus, nes ji augina jau dvi katės. Ji labai pergyvena, kaip atrasti tą žmogų, kuris norėtų kačiuko, matančio pasaulį tik viena akyte. Bet aš lauksiu!
Dėl manęs kreipkitės tel. 8 61494359
