© DELFI skaitytojo nuotr.
Tapo madinga, kad katės ir šunys patys rašo į Delfį, tai nutariau parašyti ir aš.
Gimiau ir gyvenu Klaipėdoje prie Smiltynės perkėlos. Turiu dar 5 brolius ir sesutes, o vagonėlį, kuriame mes gyvename, žada griauti. Sako, kad čia pastatys kažkokius didelius namus. Nors gal ne tokius ir didelius, kad mums neužteks vietos. Bet ką aš čia tik apie save. Net mus mylintis ir globojantis žmogus turi pasiieškoti kito darbo. Jam liepė išeinant ir mus „susirinkti“. Nesuprantam, ką tai
reiškia, juk kai atneša pienelio ar katiniško guliašo, mes patys susirenkam...Kasdien matau, kiek daug žmonių lipa į keltą ir labai laukiu, kad kažkas grįždamas ir mane kartu pasiimtų... Tik nenoriu, kad mane dovanotų vaikams, nes aš ne žaislas. Didžiausia mano svajonė gyventi su vieniša močiute. Jinai galėtų man pasiguosti, kad vaikai retai aplanko, aš jai savo istoriją pamurkčiau. Tik sako, nes visos močiutės tą Internetą skaito, bet gal joms kas nors papasakos apie mus.
Jei nori švelnaus ir mokančio išklausyti draugo, paskambink: 8 699 64025 arba 8686 73242.
