8 mėnesių katytė turėtų džiaugtis paauglyste, savo mylimais žmonėmis, daug bendrauti ir žaisti, bet ne visiems murkliukams taip pasiseka. Gimiau Jonavos kieme, kur nelabai kam rūpėjau, tik mamai Polei.
Kiti katinai mus skriausdavo, o moteriškė, kuri pašerdavo, pakalbindavo, negalėjo mūsų parsinešti namo - ten gyvena katinas, kuris nė už ką neįsileidžia naujokų. Tada persikraustėme į palėpę. Buvo ruduo... Auksiniai saulės spinduliai, tįstantys pro dulkėtus langelius, dulkių kamuoliukai ir daug vietelių slėptis ir bijoti.
Buvau bailė.
Nelieskit manęs, sakydavau ta kalba, kurią net ir žmonės supranta, - aš bijau. Mama glaustydavosi, o aš stovėdavau nuošaly ir nesuprasdavau, kodėl ji tokia drąsi, o aš ne? Gal aš į tėvelį, kad ir kas jis toks bebūtų, panaši?
Šiaip ar taip, maistelio buvo pakankamai, prie mamos šono buvo visai smagu snausti, kol jai neįkyrėdavau. Toji moteriškė vis aplankydavo, vis kalbindavo. Pradėjau bijoti mažiau.
O tada atėjo ta diena, kai iškeliavo mama. Priėjo į palėpę nepažįstamų žmonių, juokėsi, tyliai šnekėjo, glostė mano mamą ir išsinešė ją namo. Graži ji labai, žinokit. Ir žmonių nebijo.
Tada likau viena.
Ir tai ėmė man visai nepatikti! Ei, sakau, noriu ir aš į namus! Šalta ir nuobodu čia...Liūdna. Liūdna, sakau, miau! Globėja tada ateina, lėtai užlipa, sunku jai... Aš suprantu, bet vis tiek labai noriu, kad kas priglaustų, kad pašnekintų. Truputį dar baisu apačioje, kai nuneša pasidairyti, sušilti ir kiti katinai taip piktai žiūri. Tada sakau tyliai tyliai, kad neišgirstų ir nenuliūstų ir ji, - noriu namų, noriu savo namų.
Noriu savo žmonių. Noriu naujų vietelių slėptis ir bijoti, kol nutarsiu, kad jau apsipratau. Noriu gyventi ten, kur vanduo dubenėlyje neužšąla. Gal kas nors išgirs? Gal kas nors priglaus?
Bet niekas neišgirsta ir aš keliauju atgal, į palėpę, nes geresnės saugios vietos man kol kas pasiūlyti negali. Visoje Jonavoje, jūs tik pagalvokit, neatsiranda žmogaus, kuriam patikčiau taip, kad pasiimtų visam laikui!
O neseniai sužinojau, kad globėja turi gultis į ligoninę. Ir kas tada su manim? Kas mane prižiūrės, pašers, sušildys mano ledines letenėles?
Todėl prašau pagalbos. Parašykite laiškelį dokumentas@super.lt arba paskambinkite 864292870 ir pasakykite, kad norite mane įsikatinti - tokią štai paprastą, nelabai drąsią, visai neveislinę Ciją.