Iš kur ji ten atsirado? Kas žino. Išlaipino ją stotyje, tik štai bilietą tai pamiršo nupirkti... Kur jos bilietas? Nebėra. Ir naivu tikėtis, kad atras. Ryte patekėjus saulei, laikrodžiui paskelbus naujos dienos pradžią, ji vėl bus keleivė. Keleivė be bilieto. Vieniša keleivė be bilieto.
Rymo mažutė per dienas ten, liūdnu žvilgsniu į žmogų žiūri, švelnių prisilietimų prašo, susirango ant suolelio šalia, kad tik neliktų viena.
„Stotyje... ant suoliuko... liūdi vienišas praeivis
Žiaurus skausmas atsispindi jo akyse
Prieičiau... paguosčiau... tik ar jam to reikia?
Gal... bet ir aš esu labai vieniša
Prisėdu šalia... žiūriu į užgesusias akis
Tyliu... akimis klausiu: „gal galiu kuo padėt“:
Ir jis tyli... tik skausmas akyse lyg paprašo:
„Prašau... ar gali su manim pasėdėt?“
Aš prisėdu... laukiu... prisiglaudžiu švelniai prie jo
Praeina valanda... gal dvi...
Praeivis švelniai nusišypso
Ir mes nesijaučiame vieniši
Jo lūpos šypsos... lyg skausmas iš akių pradingsta
Jis... atsistoja... paglosto mano galvą ir eina tolyn
Atsigręžęs man švelniai pamoja
O lūpos tartum taria: „nepradink“
Aš laukiu... laukiu... jis sugrįžta! Ir šypsos
Pravirkstu... laiminga! Šypsausi ir aš
Mes kartu... mes kartu susikibę už rankų
Įveiksim visas... visas negandas...“
Žinom, kad katytei niekas neatneš gyvenimo džiaugsmo įvynioto į rožinį popierėlį lyg saldainiuko, bet tikimės, kad kas nors padovanos laimingą bilietą į autobusą, kuriuo ji pasieks savo namus.
Katytė jau sterilizuota ir šiuo metu yra vet. klinikos stacionare. Jeigu Jūs galite padovanoti jai laimingą bilietą, skambinkite: 860014377, VŠĮ Mažoji Liza (Vilnius)
