Į Lietuvą atėjo baisūs laikai. Apskritai, į Europą. Ar mes tokios Europos norim, kurioje jau nei nacistiškų mostų ir hitlerio ūsų negalima vaizduot? O kur čia problema, kai imituodamas bezdžionių garsus rėki per rungtynes su Nigerija? Tai juk normalu, dar buvo galima pamėtyti bananų į aikštelę, taip būtume priešininkus dar labiau išmušę iš vėžių.

Reikėjo gal kokių plakatų specialių pasidaryt “Go back to Africa” ar kažko panašaus prieš šeštadienio rungtynes? Galėjome parodyti Kobei ir Lebronui. Dar galėjome bezdžionių garsus paimituoti. Juk čia viskas normalu. Juk tie juodaodžiai taip greitai laksto ir aukštai šokinėja, visai, kaip bezdžionės…

Pasišlykštėjimas ir gėda. Palikot, chebra,  būgnus namie, tai nėra kur rankų dėt? Tam fanui galėjo skirti dar didesnę naudą. Galėjo skirti visiems fanams už tą “uh uh uh uh” skandavimą. Nes jeigu jie to nesupranta, tai gal, mokėdami ženklias svarų sumas, supras? Suprastų, kad nėra geresnių ar blogesnių rasių, nėra lygesnių tautų. Ir reikia sakyti "juodaodis", o ne "negras".

Aišku, grįžus į Lietuvą turėtų pasipilti daugybė pasiteisinimų, kad buvo ne taip, ir Adolfas buvo visai šaunus bičas. Atsiras retorinių klausimų, ar  gyvename laisvoje visuomenėje ir ar turim žodžio laisvę.

Turbūt seneliai per mažai verkė, pasakodami, kaip kentėjo Sibire, kaip buvo vežami gyvulių vagonais tūkstančius kilometrų, nes keliems žmonėms lietuviai kažkuo kažkada nepatiko.

Smagu, kad lietuviai užsienyje sugeba pasirodyti iš blogosios pusės (eilinį kartą). Jie kaip sportininkai  reprezentuoja mūsų šalį. Jie nešioja mūsų vėliavos spalvas… ir rodo nacistinius gestus bei simbolius. Reikia tikėtis, kad tokių yra tik vienetai ir dauguma lietuvių yra tolerantiški, išprusę, taikūs žmonės.

Jau daugiau, nei dvidešimt metų esame laisvi ir bandome būt vakarietiška valstybe, bet mąstymu dar dažnai būnam labai labai toli rytuose.

www.krepsinioblogas.lt