Gūdų žiemos vakarą, besvajodami apie artėjančią vasarą, kurpėme planus, ką beprotiško ir smagaus galėtume nuveikti. Viena iš pirmųjų minčių, šovusių į galvas, buvo festivaliai. Šiek tiek pagooglinę ir pasvarstę, nusprendėme pirkti bilietus į „Bliuzo“ bei „Roko“ naktis, kadangi tai festivaliai, turintys tikrai ilgą istoriją ir gilias tradicijas.
Šiaip ne taip sulaukę vasaros rytų ir padarę puikią pradžią, liepos 6 dienos popietę, susipakavę daiktus į Šaraną ir ant viršaus užsikėlę didžiulę bagažinę, septyniese patraukėme Varnių link.
Kelias tiesiog skriete praskriejo, kai šalia tokia kompanija! Atvykę į vietą gerą valandą pastovėjome eilėjė, tuomet šiaip ne taip susiradome vietą gyventi, įsikūrėme. Na ir ką - let the party begin!
Viskas būtų buvę neblogai, jeigu antrąją dieną mūsų nebūtų užklupusi audra ir lietus non-top. Bet ar tai gali mums sutrukdyti? Atsidarėme Šarano dureles, pasileidom muziką visu garsu ir prasidėjo masiniai šokiai!
Iš pradžių šokome septyniese, o vėliau mūsų atsirado jau apie 20. Visi lindo iš kampų ir kartu šėlo lietuje. Taip pasitaškę gerą pusvalandį, vėliau, audrai visai įsismarkavus, visi bėgte puolėme link ežero ir šokome į vandenį, kuris buvo, nemeluosiu, tikrų tikriausia arbata.
Taip, buvo šlapia, taip, vėliau buvo šalta, bet būtent dėl tokių akimirkų ir verta gyventi!
