Bet tik ne kaip siurprizas! Tik ne kaip netikėta dovana tam, kuris visai neplanavo, jog liks su šuneliu, kačiuku, triušiuku, driežu ant rankų, kai svečiai, įteikę atseit vykusią dovaną, ramiai iškeliaus namo...

Prieglaudos ir zooparduotuvės gerai žino, kad po Kalėdų ateina „atsikratymo metas“. Nereikalingi siurprizai keliauja iš namų, ir tai labai liūdna. Perrištas kaspinėliu šunelis po eglute žavus, kol nesugraužia eglutės ir kaspinėlio, pažymėdamas kelią balutėmis... Jei šeima tam nepasiruošusi, jei gyvūnas - neapgalvota, neprašyta dovana, svečiui dažnai parodomos durys. O jei jis ir pasilieka, tai kas žino, gal per sukąstus dantis.

„SOS gyvūnų“ prieglauda kviečia visus, ketinančius dovanoti gyvą dovanėlę, sustoti ir pamąstyti: net jei žmogus sakė, kad norėtų katės, šuns, šinšilos, nereiškia, kad nori jų dabar pat ir tokio, kokį jūs išrinksite. Leiskite išsirinkti pačiam, o jei manote, kad reikia nedidelio postūmio - geriau padovanokite gultą, draskyklę ar pavadėlį. Net jeigu juos grąžins į parduotuvę ar padovanos kam labiau reikia, niekam neskaudės širdies, kaip skauda namų šilumą pajutusiems ir po kelių dienų išmestiems lauk gyvūnams...

Jokiu būdu nedovanokite gyvūnų vaikams, nepasitarę su jo tėvais! Juk prižiūrėti greičiausiai teks jiems. Katės vidutiniškai gyvena 10-20 metų, šunys kiek trumpiau, jūrų kiaulytės apie 7 metus, vėžliai - kelis dešimtmečius... Jie ne pliušiniai žaislai, kuriuos galima nunešti į rūsį, kai atsibosta. Juos reikia šerti, prižiūrėti, vedžioti, tvarkyti, skiepyti, gydyti, jei suserga. Dovanodami gyvūną, dovanojate ir rūpestį.

Augintinis - draugas ilgiems metams ir jį geriau rinktis pačiam, o geriausia - su visais namiškiais. Atvykite į prieglaudą ir padovanokite kažkam stebuklą - kad ir ne kalėdinį, kad ir paprastą, žmogišką, šiltą. Tegu šventės visiems bus ramios ir džiugios, ir jų nedrums klausimas, ką daryti su netikėta gyva dovana, kurios visai nesitikėjote.