Pradėkime nuo stereotipo, giliai įstrigusio mūsų galvose kino filmų dėka: padavėjos darbas - tai menkai mokamas, fiziškai vos pakeliamas, dirbamas menką išsilavinimą turinčių žmonių ir nesukuriantis jokių ateities perspektyvų. Atsiminkime padavėjas iš Holivudo filmų, dirbančias užkandinėje už kelis dolerius per valandą, kad galėtų išmaikinti namuose laukiančius tris mažamečius. Ar ne toks vaizdas kyla galvoje vos išgirdus žodį padavėja?
Tiesa ta... jog tai mažesnė nei maža dalelė tiesos. Pati dirbu padavėja Norvegijoje, Bergene, dirbu restorane, kuriame servisui keliami neišpasakytai dideli reikalavimai, tačiau dažnai žmogui pasakiusi, jog dirbu padavėja, jo akyse akimirksniu galiu išskaityti tą vargingos mergaitės stereotipą. Remiantis savo patirtimi ir susidaryta nuomone, galiu drąsiai teigti jog už šios profesijos slepiasi daug daugiau. Kas būtent?
Ko tave išmoko darbas restorane? Taip, pirmiausia, pradėjęs dirbti padavėju, turi išmokti aptarnavimo kultūros. Visada turėsi būti pasitempęs, net jei tai blogiausia diena tavo gyvenime, svečią turėsi sutikti su šypsena, išmoksi drąsiai šypsotis į akis net didžiausiam šunsnukiui. Po kelių savaičių darbo restorane pastebėsi, jog įpratai visada vaikščioti tiesia nugara (sveikas, tiesus stubure!), net namuose pildamas vyną, visada patikrinsi, ar taurė išpoliruota, pavalgius, nurinkdamas lėkštes, ramiu veidu susikrausi visas ant vienos rankos...
Kitas svarbus reikalavimas - visada turi žinoti visą visą meniu, kiekvieną ingredientą, iki menkiausių smulkmenų. Juk bet kada klientas tavęs gali paklausti, kas per žuvis yra otas, kur ji gaudoma, ar netgi kaip atrodo, turi žinoti jos skonį, kodėl būtent tas padažas dera su ja ir kodėl ši žuvis geresnė už kitą esančią meniu. Ar kada atėjęs į restoraną ir atsivertęs dešimties puslapių meniu susimąstėte, jog visa ta informacija sukrauta jus aptarnaujančios padavėjos galvoje, iki paskutinės smulkmenos?
Užsisakius maisto, renkamės gėrimą. Gal vyno? O koks tinka? Klausiame padavėjos... O ši turi sugebėti atvertusi vyno meniu pateikti rekomendacijas, paaiškinti apie vynuogę, skonį, pagaminimo metus, regioną, palyginti su kitu, trečiu, ketvirtu. Atėjusi dirbti į restoraną, aš asmeniškai neturėjau jokios nuovokos apie vyną, tad imi mokytis apie jį - skaitai, ragauji, domiesi, diskutuoji ir dediesi visą 50-ies vynų sąrašą į galvą. Žinoma, dar turi sugebėti ištarti visus pavadinimus ir nenusilaužti liežuvio. Pavyzdžiui, Pouilly-Fume Domaine de Fines Caillottes, Jean Pabiot.
Tačiau kitą kartą, nuėjęs į vyno parduotuvę, bent jau nesižvalgysi išsižiojęs penkiolika minučių rinkdamasis, o nužingsniuosi tiesiai prie savo mėgstamo vyno. Ir dar veikiausiai padiskutuosi su parduotuvės asistentu, kurio gamintojo tos rūšies vyną rinktis geriau ir kodel. Pradžiai išmoksti apie vyną, tada eina alus, kokteiliai, viskiai, konjakai, sąrašas gali tęstis ir tęstis...
Tikroji komunikacijos įgūdžių praktika
Gebėjimas kiekvieną klientą padaryti laimingą, tai ne privalumas, o privalomybė. Kaip aš mėgstu juokauti, dirbdamas restorane apie derybų meną išmoksti daugiau nei per pusės metų kursą universitete. Žmonių aptarnavimas restorane galėtų būti prilyginamas keturmečio priežiūrai, kiekvienu momentu turi stebėti ar šis patenkintas, ar viskas gerai, jei, neduok dieve, kas nors nutiko ne taip, turi žaibo greičiu tai ištaisyti, atsiprašyti, dar kartą atsiprašyti, pasiteirauti, ar viskas gerai ir pabaigoje dar padėkoti už apsilankymą. Tai tikra komunikacijos mokykla, ši tave išmoko kaip mandagiai juokauti su skirtingo tipo klientais, identifikuoti tuos skirtingus tipus, užmegzti pokalbį ir išlikti įdomiam. Pati esu baigusi Komunikacijos ir informacijos studijas, tad darbą restorane kartais prilyginu stažuotei ir tolesniam tobulinimuisi šioje srityje.
Kitas privalumas, kurį aš įžvelgiu dirbant padavėja, yra tai, jog tu esi tas nematomas šėšėlis, į kurį žmonės nereaguos net diskutuodami slapčiausiomis temomis. Tai tampa ypač įdomu, kai vakarienės susitinka finansų įmonės savininkai ar įvairaus plauko investuotojai, aptarinėjantys akcijų rinkas ar būsimus projektus.
Taip pat verta nepamiršti ir to, jog esi užsienietė, dirbanti svečioje šalyje, tad neretam restorano klientui sukelsi susidomėjimą, iš kur esi. Aš tai vadinu geriausia savo šalies reklama, juk pats originaliai papasakoji kuo tavo kraštas įdomus, kodėl jį verta aplankyti, ką pamatyti. O gal vienas kitas ims ir sugalvos kitų atostogų nuvykti į Lietuvą?
Nemokamas sporto klubas
Padavėjos darbas iš tiesų reikalauja tam tikros fizinės ištvermės, juk praleidi visą dieną „ant kojų“, dažniausiai vaikščiodamas tikrai ne lėčiausiu ritmu..
Lėkštės, kupinai prikrautos maisto, ypač kai susidedi kelias ant vienos rankos, taip ištreniruos rankų raumenis, kad po kelių mėnesių galėsi varžytis su vaikinais, kieno raumenys didesni. O kur dar stalų perstatinėjimas, nešiojimas, gėrimų dėžių kilnojimas iš vieno pastato galo į kitą, aukštyn žemyn laiptais, vos pakeliami šiukslių maišai, kuriuos reikia nutempti į tą tolimiausią konteinerį...
Dėl to neretai padavėjos darbą galima prilyginti sporto klubui, kuriame jie tau moka už lankymąsi. Juk, mes, merginos nuolatos skundžiamės, jog tai pilvukas per daug atsikišęs, tai oda suglebusi, tai čia papildomas kilogramas, tai čia. Argi ne puikiai skamba darbas, kuriame pasportuoji tiek, jog kitą kartą tempdamas penkis maišus pirkinių namo, užneši juos į penktą aukštą ir net nepavargsti?
Visai nekarti padavėjos darbo duona
Tad galiu atsakyti labai paprastai - padavėjos darbas tikrai nėra blogas, žinau blogesnių. Ir vargu ar dirbant kitur gali tiek išmokti apie maistą, jo paruošimą, derinimą su vynu, kokteilių gamybą, aptarnavimo kultūrą, pagilinti savo komunikacinius ir vadovavimo įgūdžius bei sutikti tiek skirtingų žmonių.
Rekomenduočiau kiekvienam padirbti padavėju, išbandyti save, išmokti naujų dalykų ir patirti tą adrenalino kiekį pulsuojantį kūnu, kai netikėtai užplūdus klientų bangai, pats vienas sukiesi ir bėgi, net nesustodamas įkvėpti oro.
O dėl finansų... na jei dirbi gerame restorane, išmanai savo darbą, tai ir skursti nereikės, net priešingai. Ir ši taisyklė galioja ne tik Norvegijoje.
Esate emigravęs (-usi)? Norite pasidalinti įspūdžiais ir papasakoti apie savo kasdienybę kitiems DELFI skaitytojams? Rašykite el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelkite mūsų sistemoje.
