Keletą metų gyvenau ir dirbau nuostabaus grožio šalyje Šveicarijoje, Ženevos mieste. Ten įstojau į Šveicarijos lietuvių bendruomenę, kuriai vadovauja Jūratė Casperesn ir kurioje patyriau, kad labai daug Šveicarijoje gyvenančių lietuvių ne tik iš tolo myli Lietuvą, tačiau nuolat tą meilę kursto kokybiškais, įdomiais ir prasmingais renginiais.
Be tradicinių bendruomenės susibūrimų, tokių kaip Nepriklausomybės dienos minėjimas, Advento ir Joninių šventės, bendruomenės nariai organizuoja daug kitų, daugiausia kultūrinių, renginių. Pati dalyvavau dvikalbiame lietuvių poezijos vakare, kuriame savo eiles skaitė Naciolaninės premijos laureatai Kornelijus Platelis ir Aidas Marčėnas bei Dalia Čepkauskaitė ir Alvydas Šlepikas.
Po septynerių darbo ir gyvenimo svetur metų grįžau į Lietuvą, į gimtąjį Kalnujų miestelį Raseinių rajone ir esu maloniai nustebinta miestelyje sukurta tvarka ir gerove, ypač atstatyta mūsų, kalnujiškių, pasididžiavimu laikoma Šv. Viktoro Bažnyčia, nuo seno vadinama „griuvėsiais“, o nūnai įtraukta į Lietuvos istorinio paveldo sąrašą.
Manau, kad mano nuostaba, daugiausia lėmė tai, kad visus tuos metus Šveicarijoje iš Lietuvos pasiekdavo prastos naujienos, liūdnų, pavargusių giminaičių ir draugų rūpesčiai, o svarbiausia, jų gilus ir napalaužiamas įsitikinimas, jog man tenai neabejotinai geriau. Grįžus i Kalnujus radau kitokią realybę: gražius, gyvus žmonių santykius, sutvarkytą aplinką, ant namo stogo lizdą sukančius gandrus...
Daugelis šių dalykų, ypač Šv. Viktoro Bažnyčios atstatymas, įgyvendinti didelėmis Kalnujų seniūnės Reginos Čepurnovienės bei jai nuolat talkinančių Kalnujų bendruomenės pirmininkės Danutės Andrijaitienės, Kūltūros namų direktorės Laimos Banienės, mokytojos Daivos Myniotienės, Šv.Viktoro Bažnyčios patarnautojos Onos Baltkojienės pastangomis.
Kalnujuose veikia dvi parduotuvės, medicinos punktas, biblioteka, nemažai darbo vietų gyventojams sukurianti Žemės ūkio bendrovė, vadovaujama Vido Bakučio. Kalnujuose turime saviveiklos ansamblį ir parodijų teatrą. Jie savo dainomis ir spektakliais linksmina ne tik Raseinių rajono gyventojus, bet ir gastroliuoja po visą Lietuvą. Visi kalnujiškiai – tiek senbuviai, tiek naujakuriai - gražiai tvarkosi sodybas.
Nepaprastai didžiuojuosi savo gimtaisiais Kalnujais, myliu ir gerbiu čia gyvenančius žmones. Labai norėčiau, kad bendromis jėgomis ir pastangomis saugotume, tausotume ir vertintume tai, kas sutvarkyta, padaryta ir sukurta. Juk mūsų miestelio tvarka ir grožis – tai ne tik mūsų veidas, bet ir esmė.
Esu tvirtai įsitikinusi, kad kuriame pasaulio kampelyje gyventume - mums, lietuviams, jokie didžiausi turtai niekada neatstos meilės Lietuvai, Tėvynės ilgesio.
Gali būti, kad per kasdienius rūpesčius arba tiesiog iš įpratimo pamirštama pasidžiaugti tuo, ką turime, ir per daug lengvai susiviliojame mintimi, kad gerai ten, kur mūsų nėra.
Jei taip manote, atvažiuokite į Kalnujus, čia iš tiesų gera.
