Jaunimas įsitikinęs - be praeities nebūtų dabarties

Tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Nedidelio Pandėlio miestelio, įsikūrusio Rokiškio rajone, jaunimas įsitikinęs, kad be praeities nebūtų dabarties, todėl kviečia atsigręžti į savo gimtinės šaknis ir geriau ją pažinti.

„Istorijos pamokose per mažai dėmesio skiriama atskirų šalies regionų, miestų ir miestelių istorijai. Dalyvaudami projekte „Kuriame Respubliką“, mokiniai suvokė, kad pilietiškumas prasideda nuo meilės gimtajam kraštui, jo žmonėms, kultūrai, gamtai, – pasakoja Violeta Karaliūnienė, Pandėlio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja. – Jie atrado įvairių būdų bendramokslių ir kitų miestelių gyventojų žinioms apie gimtinę praturtinti ir jausmams pabudinti.“ 

Vienas jų – penkis mėnesius vykęs „Protų mūšio“ turnyras „Pelėdos akis“. Jame dalyvavo visų klasių mokinių, tėvų ir pedagogų komandos, kurios naujai pažvelgė į Pandėlio kraštą, sužinojo apie jį netikėtų ir intriguojančių detalių. „Protų mūšio“ turnyras sulaukė didelio susidomėjimo, todėl lapkritį ketinama jį vėl surengti.

Dar geriau gimtąjį kraštą mokiniai pažino „gyvosios“ istorijos pamokose. Jie susitiko su buvusiais gimnazijos mokytojais, kurie papasakojo apie ankstesnį miestelio ir mokyklos gyvenimą. Gimnazistai užrašė ir nufilmavimo gražiausius jų atsiminimus ir sukauptą medžiagą perdavė mokyklos muziejui. „Gyvosios“ istorijos pamokose mokiniai taip pat bendravo su gimtojo krašto tremtiniais, ekspedicijos „Misija: Sibiras“ dalyviais, rengė pažintinius žygius partizanų keliais, tvarkė jų atminimo paminklus.

„Pandėlio krašte aktyviai veikė partizanai, mūsų mokykloje buvo įkurtos pogrindinės jaunimo organizacijos „Vytis“ ir „Laisvę Lietuvai“. Kraštiečių laisvės kovos ir pasipriešinimas okupantams yra reikšminga istorijos dalis, apie kurią būtina žinoti“, – tikina pedagogė.

Pandėliečiai uoliai rinko informaciją apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, Ministrą Pirmininką, Lietuvos kariuomenės kapelioną kraštietį Vladą Mironą. Dalyvavo edukacinėje kelionėje „Nuo Kuodiškių kaimo iki Daugų“, jos metu aplankė vietoves, kuriose signataras gyveno, susitiko su Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokiniais.

„Jaunuoliai ne tik praplėtė akiratį, pasisėmė žinių, bet ir aktyviau įsiliejo į miestelio bendruomenės gyvenimą, ėmė ją telkti, – pastebi V. Karaliūnienė. – Jie surengė akciją ,,Būkime vieningi“, kurios metu Pandėlio gyventojams išdalijo apie 300 savo megztų trispalvių apyrankių. Mokiniai, norėdami išsiaiškinti, kaip kraštiečiai žvelgia į tėvynę ir kokią ją mato, sukūrė vaizdo pasakojimą ,,Kas mums yra Lietuva?“.

Pandėlio gimnazija yra viena iš 120 švietimo įstaigų, kurios prisijungusios prie didžiausio Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ išsiaiškino ir ėmė spręsti įvairias bendruomenių ir visos valstybės problemas. Trys geriausios mokinių iniciatyvos tapo nacionaliniais projektais ir bus įgyvendinamos visoje Lietuvoje.