Iniciatyvi, kūrybinga, drąsi Tiltų kaimo bendruomenė, padedama profesionalių operos solistų, nutiesė tiltus tarp klasikinės ir liaudies muzikos, tarp Lietuvos kaimo ir Vilniaus. Tarp Tiltų ir Romos. Tiltiškių bendruomenė yra iniciatyvi, šviesi ir kūrybinga, jie paneigia nuomonę, kad masėms ir periferijai reikalinga tik „lengva popsinė“ muzika.
Gražina Skinderytė – Kurnickienė ir Vytautas Kurnickas, jau ne vieną kartą rengė klasikinės muzikos koncertus Tiltuose. Tiltiškiai visuomet pageidauja rimtos klasikinės muzikos. Siekiant įtraukti visą Tiltų bendruomenę į klasikinio muzikos renginio kūrimą, bendruomenės pirmininkei L.Kamaitienei, Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų padalinio administratorei V.Neteckienei ir G.Skinderytei-Kurnickienei kilo mintis Tiltų bendruomenės pastangomis pastatyti kokį nors sceninį veikalą.
Mintis kurti būtent Giacomo Puccini operos „Tosca“ sceninę adaptaciją, kilo todėl, kad šios operos muzika yra melodinga, skambi, kupina jausmų ir lengvai pasiekia klausytojo širdį. Kita vertus, tinkamai adaptavus opera „Toska“, jai atlikti pakanka trijų profesionalių solistų ir pianisto koncertmeisterio, o kitus vaidmenis gali atlikti Tiltų bendruomenės nariai.
Dar viena priežastis, dėl kurios pasrinkta būtent „Toska“ yra ta, kad Giacomo Puccini buvo kompozitorius veristas. Kompozitoriai veristai siekia operoje gyvenimą parodyti tokį, koks jis yra iš tikrųjų, veristų opera - tai gyvenimiška buitinė drama. Jos herojai - paprasti kaimiečiai, nusigyvenę bohemiški menininkai, miestiečiai. Tad ir verizmo muzikoje girdimos to meto buitinės muzikos, miestietiškų dainų, gatvės intonacijos.
Giacomo Puccini savo operas rašė užmiesčio viloje, naktimis, o vietinio kaimo gyventojai klausydavosi po atvirais langais, į naktį besiliejančios Giacomo Puccini muzikos. Tuomet Puccini sukviesdavo visus ir grodavo, savo ką tik sukurtas scenas iš operų. Operos buvo skirtos jiems, tiems eiliniams žmonėms, apie kurių gyvenimus jis rašė. Todėl neatsitiktinai Tiltų bendruomenės operos „Toska“ adaptaciniame pastatyme yra įtrauktos lietuviškos giesmės. Tai yra profesionalaus meno ir tradicinės kultūros sintezė, dar kartą įrodanti, kad opera yra sintetinis menas, kuriame susilieja įvairūs menai.
Operos „Tosca“ adaptacijos pagal Giacimo Puccini premjera įvyko Tiltų kaime liepos 28 dieną. Tiltų kaimo gyventojai parodė didžiulę iniciatyvą statant operą. Scenai pasirinkti nenaudojamo pastato, kuriame anksčiau veikė parduotuvė, patalpos bei laiptai. Tiltų gyventojai išvalė patalpas, kurios tapo grimo ir persirengimo patalpomis, nuo stogo nubraukė lapus, perdažė pastato duris. Tiltų gyventojai iš namų sunešė nemažą dalį spektaklio butaforijos: scenoje atsirado vazų, kilimų, švęsto vandens indas, senovinių buities rakandų.
Tokiu būdu tiltiškiai kūrė teatrą ne tik scenoje, bet ir savo širdyse, noras girdėti ir būti šalia profesionalios muzikos, pagimdė tiltiškiuose tikrus aktorius. Jų aktyvus dalyvavimas spektaklio kūrime parodė, kad teatras ir menas gimsta pirmiausia širdyje ir, jei yra didžiulis noras, teatrą galima susikurti minimalistinėmis priemonėmis. Idėja panaudoti nebeveikiančios parduotuvės patalpas kilo Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų padalinio administratorei Vaivai Neteckienei, kuri vėliau buvo pagrindinė scenografijos kūrėja ir iniciatorė.
Vaiva Neteckienė pasiūlė scenografijai panaudoti natūralias sąlygas: spektaklis prasidėjo 20 valandą, tad naudojantis paskutine dienos šviesa, buvo sukurta pirmojo operos veiksmo scenografija - Romos bažnyčia Sant'Andrea della Valle. Antrasis veiksmas barono Skarpijos namuose vyko vakaro prietemoje, kaip ir parašyta operoje. Šio veiksmo apšvietimui panaudota Trakų kultūros rūmų, kurie buvo vieni renginio rėmėjų, aparatūra. O trečiame veiksme, jau sutemus, aušrojančią dieną Šv. Angelo tvirtovėje "Toskos" kūrėjai pavaizdavo fakelais, žvakėmis ir rampų šviesa.
Pagrindinius Toskos, dailininko Mario Kavaradosi, barono Skarpijos vaidmenis atliko operos solistai: sopranas Gražina Skinderytė-Kurnickienė, tenoras Vytautas Kurnickas ir baritonas Gintaras Liaugminas. Fortepijono partiją skambino pianistė Audronė Juozauskaitė. Savaime suprantama, kūrinio siužetas ir pagrindinių personažų veikimo logika nepaaiškėtų be kitų operos veikėjų, kuriuos įkūnijo Tiltų gyventojai: Rimas Kleinotas (Andželotis ir Kalėjimo sargas), Gintas Kleinotas (Zakristijonas), Stasys Jachimovičius (Spoleta), Vitalijus Ptičkinas (Šaronė), Gintarė Biskelionytė (Piemenaitė), Vidmantas Šakevičius, Tautvydas Šilalė, Šarūnas Misiūnas, Elvinas Mališauskas (Kareiviai) ir Tiltų bendruomenės nariai, vaidinę Romos miestelėnus.
Šio operos pasatymo vienas iš tikslų buvo edukacija, įtraukiant kaimo žmones į profesionalią muziką, išlaikant tradicinės kultūros vertę. Todėl Tiltų kaimo žmonėms mokytis operinio dainavimo nereikėjo: pakako savo dialogus pasakyti aktorine kalba. Operos solistai dainavo itališkai, tiltiškiai jiems atsakydavo lietuviškai. Tiltiškiai suprato, žinojo, kada išeiti į sceną, kada ir ką pasakyti. Operos adaptacijos atlikimas italų/lietuvių kalba leido atsirasti profesionalaus ir tradicinio meno sintezei, pajusti operos spektaklio vienovę, kada scenoje kartu puikia jaučiasi profesionalas ir mėgėjas.
Profesionalų komanda, kūrusi vaidmenis operos „Tosca“ adaptacijoje neliko abejinga tiltiškių nuoširdumui. Gintaras Liaugminas, ne tik įtaigiai ir profesionaliai atliko Scarpia vaidmenį, solistas kartu su tiltiškiais atliko giesmę „O angele man skirtas“, be to padėjo trečiojo veiksmo vaikinams, kūrusiems karevių vaidmenis, geriau įprasminti savo personažus. Vytautas Kurnickas, ne tik kokybiškai dainavo bei įprasmino Cavaradossi, bet ir konsultavo dėl bendro režisūrinio plano, su Tiltų scenos partneriais Rimu Kleinotu (Andželotis ir Kalėjimo sargas) bei Gintu Kleinotu (Zakristijonas) aptarė mizanscenas, pasiūlė savus režisūrinius planus. Spektaklio pianistė Audronė Juozauskaitė, kuri yra savo srities profesionalė, ne tik grojo operos muziką, ji tapo renginio muzikine režsiere, buvo atsakinga už spektaklio muzikinę vienovę, kad orkestriniai įrašai vieningai susilietų su grojama muzika. Be to Audronė Juozauskaitė grojo tiltiškiams jų atliekamos giesmės „O angele man skirtas“ akompaniamentą. Gražina Skinderytė – Kurnickienė ne tik dainavo ir įprasmino Toscą, ji kartu su Vaiva Neteckiene kūrė spektaklio scenografiją, padėjo tiltiškiams visapusiškai įsilieti į spektaklį.
Spektaklis sulaukė nemažo susidomėjimo. Liepos 28 dieną Tiltai savo spektaklyje sulaukė apie 350 žiūrovų, kurie atėjo ne vien iš Tiltų ir aplinkinių kaimų. Žiūrovai suvažiavo iš Raseinių, Kėdainių, Šakių, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų. Tai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos kaimo žmonėms reikalinga edukacija bei įtraukimas į profesionalią kultūrą. Džiugina, kad tokia iniciatyva sulaukia paramos be kurios būtų sunku įgyvendinti tokį projektą net ir minimalistinėmis sąnaudomis.
Pagrindinis projekto rėmėjas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Trakų kultūros rūmai, prisidėję garso ir apšvietimo aparatūra, informacinis rėmėjas savaitraštis „Trakų žemė“, ūkininkė Laima Kamaitienė, Saulės Lementauskienės fotostudija „Su Saule“, Vilniaus karininkų ramovė, Aldona ir Juozas Kairiai, Lietuvos muzikų sąjunga.
