Po vakarykščių rungtynių visi vėl kalba, kad kaip nedaug laimėjom prieš ukrainiečius. Ukraina gerai žaidžia, o mums nebuvo to nusiteikimo. Buvo aišku, kad einam toliau. Čia tokia mūsų rinktinių problema: mėgstam iššūkius, nemėgstam nelabai ką lemiančių rungtynių su silpnesniais varžovais. Ką jau padarysi, tenka su tuo susitaikyti ir gyventi.
Aš norėčiau, kad ketvirtfinalyje žaistume su ispanais. Manau, būtų geros rungtynės, tokios su ankstesnėmis nuoskaudomis ir kt. Būtų proga „užmesti“ ispanam už mūsų pamindymą per „Eurobasket 2011“. Tada neturėjom Lino Kleizos ir Jono Mačiulio, dabar jie neturi Pau Gasolio ir Carlos Navarro.
Su ispanais žaisti būtų gerai jau vien dėl to, kad nebūtų to neįvertinimo ar atsipalaidavimo (kaip žaidžiant su italais ir kroatais). Manau visi 3 mln. ekspertų supranta, kad ir be P. Gasolio ir D. Navaro dueto ispanai yra labai stipri komanda. Tai dar lengviau turėtų suprasti ir tie 12 rinktinės žaidėjų.
Ispanų komanda dabar tapusi kaip 90- tųjų jugoslavai. Tokie didžiausi ir rimčiausi rinktinės priešininkai. Būtų smagu „nuleisti jiems kraują“ prieš pasaulio čempionatą. Ten jau būtų/bus sunkiau.
Italai - tokia prieštaringa komanda. Žiūrėjau kelias varžybas, tai palaikiau juos. Čia kai būna, kai palaikai silpnesnį. Bet nenorėčiau, kad su jais susitiktume ketvirtfinalyje. Jie tokia neprognozuojamų tritaškių komanda. Visada tokia buvo ir bus. Kaip ir latviai. Ačiū, Atėnuose pusfinalyje mus taip užmėtė, kad sunku buvo atsigauti kelis metus. Atkrintamosios (kai žaidžiamas vienas mačas) yra didelė loterija. O jei italai ištrauktų tą dieną sėkmingą bilietą, mums būtų „šakės“. Nepadėtų nei geras žaidimas po krepšiu, nei iš toliau, nei Jonas Valančiūnas, nei Jonas Kazlauskas.
Kad žaisim rungtynes ketvirtadienį, yra bauda. Ilsėtis tris dienas be rungtynių, be krūvio yra blogai. Pripranti prie ritmo ir staiga atostogos. Padėkokim serbams ir prancūzams (ir sau). Taip pat blogai, nes teks tris dienas būt be krepšinio. Žiūrėti kitų rinktinių rungtynes nėra tas pats. Jokių emocijų. Krepšinis gali būti geras, bet toli nuo to, kai žiūri sirgdamas už savus. Laukiu ketvirtadienio. Kad ir su kuo žaistume manau bus +.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!