Noriu jums pasiūlyti paskaityti knygą, kuri man labai patiko. Ne tik savo super turiniu. Ji plona, minkšta ir netrukdanti keliauti visur kartu. Susidūriau su ja taip: paskutinis apsipirkimas prieš skrydį. Krūva knygų. Ir vėl save apgaudinėju, lyg tai sušvelnintų išiskyrimą su Tėvyne. Renkuosi: „Enigma“, „Paslaptingas sodas“ (nes ji kvepia), „Kol dar gyva“, Gintaras Katinas „Pavasaris“; cha... tyliai nusijuokiu, ir į galvą šauna mintis – morčius.
Visada pažiūriu, kas parašyta pirmame puslapyje, o ne gale. Paskaitau... Šypteliu, aha... O dabar per vidurį... dar labiau šypteliu! Na, jei vyras sugalvojo parašyti meilės romaną, jau šis tas, o dar kelios pastraipos, priverčiančios šypsotis... Imam! Ir ji su manimi išskrenda į Angliją. Patikėkite, gavau visą puokštę jausmų.
Taigi, G.Katinas „Pavasaris“.
Jei keliais žodžiais: tai daugelio mūsų istorija. Du žmonės, buitis ir kasdienybė, eilinės vyro ir moters fantazijos, kurios visada prasilenkia skirtingomis kryptimis su realybe.
Šią knyga beskaitydami ne kartą pagalvosite, kad tai ištrauka iš jūsų gyvenimo, su komedijos ir tragikomedijos elementais.
Ir tai durys, per kurias pagaliau galima įlįsti į vyro smegeninę. Pabandyti suvokti, kaip jie kartais suvokia mus, moteris. Baudžia, išduoda ir tuo pat metu labai myli mus. Tai ne meilės - seilės romaniukas, ir tikrai ne svajonių...
Nesutiksite jame ir nuogalių su vulgarybėmis...
Perskaičius, kažkas lieka viduje... ir turbūt kiekvienam savo.
Lengvas, neįprastas (turiu omeny – nepabodęs) rašymo stilius. Primenantis paprastą pokalbį su draugu. Todėl ir turbūt toks užkabinantis.
Autorius nesugadintas standarto ir nebijantis rizikuoti. Kiek sužinojau vėliau, rašantis įdomius neeilinius straipsnius.
Knyga verta penktadienio vakaro, ar trumpos pertraukėlės sandėliuke. Ir skirta tikrai ne vien moterims. Skanaus skaitymo.
