Knygos recenzija. Jodi Picout „Dešimtasis ratas“

Picoult turi sadistinių polinkių, o jos knygos patinka tiems, kas mėgaujasi mazochizmu

Visų pirma, tai ačiū "Delfi" už knygų recenzijas. Kartais taip norisi padiskutuoti apie perskaitytą knygą ir nėra su kuo, mat mūsų skaitančiųjų yra nedaug, kiti gi dažniausiai renkasi televiziją Taigi knyga "Gailestingumas", autorė Jodi Picout. Knygoje keliamas klausimas, kaip vertinti eutanaziją, Ar kaltas vyras uždusinęs savo labai sunkiai vėžiu sergančią žmoną, kenčiančią siaubingą skausmą ir prašančią ją labai mylintį vyrą, šį skausmą nutraukti? Ar jis - žudikas? Mano nuomone - ne. Kaip nuspręs teismas? Be to, šioje knygoje pateiktas labai šaunus elgesys moters kuri grąžina į namus neištikimybę patyrusį vyrą.
Vienos šeimos tragedija sukrečia, antros gi - beveik prajuokina. Knygą skaityti verta, kaip ir kitas šios autorės knygas.

Man patiko visos J. Picoult knygos. Jos visos prikausto dėmesį iki paskutinio puslapio, suteikia minčių pamąstymams. Juk to ir siekiu skaitydama.

Knyga man nepatiko... Kadangi auginu dvi dukras, slogutis sirdi sukauste. Nesinori daugiau tokiu ispudziu po skaitymo, tai mano laisvalaikio praleidimas, ne saves "gruzinimas". Taip pat ir kitos sios rasytojos knygos man nepatiko. Visos persunktos skausmu. Taip, moralas yra, rasymo stilius puikus. Taigi, jei jums reikia sunkiu minciu, norite ikristi i depresija ar siaip esate saves kankintoja- si rasytoja kaip tik jums.

Skaiciau sia knyga, ji buvo pirma mano perskaityta sios rasytojos knyga. Ispudis tikrai buvo stiprus, vietom slogus, kai kas sokiravo. Ypac paaugliu gyvenimo istraukos, pati seimos drama...Tikrai verta paskaityti, kitoks poziuris, kitokia patirtis.

Skaičiau beveik visas Jodi Picoult knygas, ir visos jos man patiko, tiesa, vienos labiau, kitos mažiau. "Dešimtasis ratas" buvo viena tų, nuo kurios nėjo atsiplėšti ir kuri viduje užkabinus kažkokią stygą virpina ją iki beprotiškos įtampos. Labiausiai patinkantis šios knygos bruožas - nėra visiškų teisuolių ar visiškų niekadėjų. Visi žmonės turi savo tamsių paslapčių, kovoja su savais demonais. tai, kas knygos pradžioje atrodo savaime aišku, skaitant vis toliau pradeda svyruot ir galiausiai sugriūna kaip kortų namelis, palikęs tik mintį: niekada viskas nebūna taip, kaip atrodo. Dėkui autorei už šios knygos recenziją, tikiuosi ateityje sulaukt daugiau šios autorės recenzijų, nes jos knygos tikrai unikalios :)

Šios knygos dar neskaičiau, bet labai noriu perskaityti. Esu skaičiusi kitas dvi šios autorės knygas: tai "Deviniolika minučių" ir "Gailestingumas". Abi geros, bet abi palieka slogų įspūdį. Tačiau dar ilgai jas prisimeni.