Knygos recenzija. R.Arenas „Kai ateis naktis“

2013 m. vasario 1 d. (...) perskaičius Mildos Baronaitės recenziją apie šią knygą iš karto sudomino jau pirmieji rašinio sakiniai: „Mama, neskaityk šios knygos. Nes čia daug erotikos ir nenorėčiau, kad skaitytum tas pačias erotines knygas, kaip ir aš. Be to, žinau, kad homoseksualai tau ne prie širdies. Man užtat jie visai nieko...“.

Tačiau straipsnį gerbiama M. Baronaitė baigia žodžiais: „Mama, gal vis dėlto...Skaitykime!“. Galvoju, kas gi ypatingo toje knygoje?

Į klausimą tarsi atsako Gerda Jord – kitos recenzijos apie minimą knygą autorė 2013 m.vasario 1 d. Viename kultūros savaitraštyje, straipsnyje „Naktis nepastebimai tęsiasi“. Ji rašo: „<...>Skai­tant įspū­dis bu­vo įvai­ria­ly­pis. Vi­sų pir­ma, se­niai į ran­kas bu­vo pa­kliu­vu­si to­kia ero­tiš­ka kny­ga, ku­rio­je pa­si­gar­džiuo­jant bū­tų nuolat ap­ra­ši­nė­ja­mas ero­tiš­kas vy­rų pa­veiks­las. Gal­būt to­dėl, kad vy­rai ra­šy­to­jai kaip sek­so ob­jek­tą daž­niau­siai vaiz­duo­ja mo­te­ris, o mo­te­rys pro­zi­nin­kės ne­re­tai ne­drįs­ta il­gai ter­lio­tis ap­ra­ši­nė­da­mos vy­rų sek­su­a­lu­mą. Na, vie­nai jų vis­gi te­ko ne­se­niai im­tis to­kios už­duo­ties, mat rei­kė­jo iš is­pa­nų kal­bos iš­vers­ti R. Are­no ro­ma­ną, ir ver­tė­ja Kris­ti­na Ke­žu­ty­tė šią už­duo­tį at­li­ko pui­kiai.<...>“

Taigi, jauna, talentinga, iš Anykščių kilusi vertėja sulaukė ir recenzentų, ir skaitytojų dėmesio. Kadangi vieną knygą vertėja padovanojo L. ir S. Didžiulių viešajai bibliotekai, nutariau perskaityti.

Prisipažinsiu, skaitydama Kristinos išverstą knygą kartais pasijusdavau nejaukiai, tarsi įsibrovusi į labai asmeninį, intymų, man visai nepažįstamo ir nežinomo žmogaus gyvenimą. Momentais susigėsdavau skaitydama aprašytas vulgarias sekso scenas, tačiau nuramindama save tęsiau savo smalsumą – jei apie tai išdrįso rašyti pats autorius, išvertė vertėja, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, kodėl būtų gėda apie tai skaityti?

Kas paskatino Kristiną išversti Kubos rašytojo R. Areno autobiografinį romaną, kuriame tiek daug erotikos, o homoseksualų subkultūros peripetijos persipina su aršia komunistinio rėžimo kritika. Knygoje žmogus – ištroškęs seksualinės, politinės ir kūrybinės laisvės. Jo atsiminimuose – svajonių ir grynosios beletristikos mišinys, realybė pinasi su nevaržoma fantazija. Autorius pasakojimą apie save pradeda nuo vaikystės prisiminimų, su įvairiomis smulkmenomis aprašo pirmuosius ir vėlesnius homoseksualinius potyrius, savo kūrybines patirtis, įsitraukimą į politinį gyvenimą, kovą su cenzūra.

Užvertus paskutinį autobiografinio romano puslapį, kyla noras knygą pasiūlyti draugams, kolegoms ir kalbėti apie tai, kas joje parašyta. Noras išgirsti kitų skaitytojų nuomonę, sužinoti jų vertinimus.
Tai knyga be paslapčių, be nutylėjimų. Jei skaitymo pradžioje kyla klausimas, kodėl vertėja K. Kežutytė pasirinko iš ispanų ją išversti į lietuvių kalbą, tai baigus skaityti supranti, kad abejingu šio autoriaus kūrybai likti negali.

1993 m. „The New York Times“ Reinaldo Areno knygą „Kai ateis naktis“ įtraukė į metų geriausių knygų sąrašą. Pagal šią knygą ir tuo pačiu pavadinimu režisierius Juliano Schnabelio pastatė kino filmą, kuris 2000 m. buvo apdovanotas Venecijos kino festivalio prizu, o pagrindinį herojų suvaidinusiam aktoriui Javierui Bardemui įteikta „Oskaro“ nominacija.