Regiono centras dažnai vadinamas „Pensininkų rojumi“, nors, panašu, kad ir jiems jokio rojaus čia nėra, tiesiog senjorų šiame mieste santykinai gana daug. Apie tuštėjantį miestą primena ir didžiuliai skelbimų stendai miesto centre – juose vaizduojami kažkur išskrendantys namai, kuriuos miesto žmonės interpretuoja paprastai – „Turbūt į Vilnių išskrenda...“.
Miesto negelbėja ir garsūs lozungai – „Panevėžys – nauja kryptis“, „Panevėžys – dviračių miestas“ ir t.t. Anaiptol, dėl brangiai kainuojančių ir abejotiną naudą teikiančių reklamų tik tuštėja miesto biudžetas, tačiau realybė išlieka tokia pati. Apie miesto kultūrinį potencialą byloja Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras, šiuo metu viešojoje erdvėje dažniau minimas dėl nesibaigiančių skandalų, o apie buvusią pramonės jėgą primena aptriušusios gamyklos miesto pramoniniame rajone.
Skambiai prasidedantys projektai itin tyliai pamirštami, o Panevėžys tegali „didžiuotis“ bedarbių sostinės titulu – nedarbas čia didžiausias tarp didžiųjų miestų. Bedarbystė lemia daugelį kitų problemų: miesto visuomenė vangi, neiniciatyvi, nekontroliuoja savo pačių deleguotų politikų, į miestą sunku pritraukti jaunimą, nesukuriama didelė pridėtinė vertė, todėl patenkama į uždarą ratą.
Kita vertus, miestas yra patogus gyventi, kompaktiškas, Aukštaitijos sostinėje teikiamos visos žmogui reikalingos paslaugos, būdamas tarp dviejų Baltijos valstybių sostinių gali džiaugtis patogia geografine padėtimi. Bendraujant su jaunais žmonėmis, studentais, gimusiais ir augusiais Panevėžyje, džiugina faktas, kad atsiradus tinkamai darbo vietai ir palankiai susiklosčius aplinkybėms yra linkstama grįžti į gimtąjį miestą.
Tad siekiant atgaivinti miestą reikia labai nedaug – į Panevėžį reikia pritraukti investicijų, sukurti darbo vietų, bei pritraukti savo darbą išmanančių specialistų, nes neabejotinai svarbiausi miestui - žmonės, o ne pastatai ar gatvės.
Šiuo metu vykdomas „Rail Baltica“ projektas yra puiki proga įpūsti miestui naujos gyvybės. Statoma „Rail Baltica“ geležinkelio linija modernia vakarietiška vėže sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europa ir leis vos per keletą valandų pasiekti Vakarų Europos miestus ar Taliną, jos ilgis nuo Varšuvos iki Talino turėtų būti apie 1200 km, iš kurių Lietuvoje apie 330 km.
Be jokios abejonės miestui tai būtų didžiulis žingsnis pirmyn, užtikrinantis galimybę augti ir plėstis, nes vien geležinkelio statybai reikėtų šimtų darbo rankų, be to, remiantis įvairiais duomenimis, mieste iškiltų logistikos centras, krovinių perkrovimo terminalas, nauja geležinkelio stotis, o Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Katinas netgi iškėlė mintį „Rail Baltica“ geležinkelį tiesti pro Paįstrio aerodromą ir tokiu būdu sujungti žemės, geležinkelių, bei oro transportą į vieną, visai Lietuvai svarbų transporto mazgą.
Sprendimas „Rail Baltica“ vėžę pasukti pro Panevėžį ne tik neabejotinai papildytų miesto biudžetą, pritrauktų investicijų, sukurtų darbo vietų, bet ir paverstų miestą su aplinkiniais regionais patrauklesniu turizmui, be to patiems panevėžiečiams atvertų naujas galimybes keliauti. Suprasdami projekto svarbą ir ekonominę reikšmę nesnaudžia didžiausi Panevėžio konkurentai šiame projekte – Šiauliai, šis miestas taip pat jau dešimtmetį siekia prisivilioti „Rail Baltica“ vėžę.
Vis dėlto, ar Panevėžio ambicijoms bus lemta išsipildyti, bus žinoma jau šį rudenį, kai atsižvelgiant į UAB „Sweco Lietuva“ atliktus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo rezultatus, bus priimtas galutinis sprendimas. Pasak susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko, jau lapkritį bus galima tikėtis sprendimo per kurį miestą bus tiesiamas geležinkelis.
Minėtą sprendimą, anot ministro, priims Lietuva. Atsižvelgiant tiek į 2011 m. Didžiosios Britanijos kompanijos „Aecom“ atliktą galimybių studiją, tiek į UAB „Sweco Lietuva“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, rezultatai palankesni Panevėžiui, nes, jau nekalbant apie aplinkosauginius ir kitus privalumus, geležinkelis per Panevėžį būtų tiesesnis ir gerokai (apie 43 km) trumpesnis. Be to, tiesiant geležinkelį pro Šiaulius maksimalus greitis siektų tik 160 km/h, per Panevėžį - net iki 240 km/h, todėl iš Varšuvos į Taliną keleivinis traukinys pro Panevėžį važiuotų tik 4 val., pro Šiaulius, kreivesne, lėtesne ir ilgesne trasa - net 8 val.
Krovininis traukinys toje pat atkarpoje sugaištų atitinkamai 10 ir 13 valandų. Svarbu paminėti ir tai, kad tiesiant geležinkelį pro Panevėžį būtų išplėstas ir taip skurdus Lietuvos geležinkelių tinklas, tai sudarytų sąlygas ateityje tikėtis naujos geležinkelio vėžės Vilnius-Panevėžys, taip būtų sujungtos visos trys Baltijos valstybių sostines.
Anot „Sweco“ specialistų, Panevėžys gali tapti tapti strateginiu logistikos mazgu išnaudodamas išskirtinę geografinę padėtį: transeuropinį transporto koridorių „Via Baltica“, automagistralę Vilnius-Panevėžys, kelią Panevėžys-Šiauliai, jungiantį regioną su Klaipėdos uostu, bei transporto koridorių Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, kuris jungia trijų rajonų savivaldybių centrus ir Latvijos miestą Daugpilį, iš kurio pasiekiamos Rusija ir Baltarusija.
Deja, nors aplinkybės iš pirmo žvilgsnio palankesnės Panevėžiui, Pagal Lietuvos teritorijos bendrąjį planą ir Europos Parlamento 2010 m. priimtą sprendimą dėl vėžės Lietuvos teritorijoje tiesimo nutarta, jog „Rail Baltica“ bus tiesiama per Šiaulių apskritį. Vyriausybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ buvo nusprendę europinę geležinkelio vėžę tiesti per Šiaulius, tačiau visas kortas sumaišė Europos Komisijos inicijuota Didžiosios Britanijos kompanijos „Aecom“ atlikta studija, kuri svarstykles nusvėrė Panevėžio naudai.
Minėtoje galimybių studijoje maršrutas einantis pro Panevėžį buvo pripažintas geriausiu iš keturių variantų visose penkiose vertintose kategorijose: kapitalo kaštų, kelionės trukmės, būsimų pajamų, platesnio ekonominio poveikio bei aplinkosaugos. UAB „Sweco Lietuva“ atliktas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas šiuos rezultatus tik patvirtino.
Remiantis Panevėžio miesto meru V. Statkevičiumi, „Sweco“ konsultantai netgi nurodė, kad geležinkelio statyba per Panevėžį būtų pigesnė. Be to, Lietuva planuoja dar vieną didelį projektą – Rytų-Vakarų tarptautinį transporto koridorių Baltarusija-Radviliškis-Šiauliai-Telšiai-Klaipėda. Čia numatoma pakankamai didelė plėtra, per metus planuojama pervežti iki 100 mln. t krovinių. Tad pro Šiaulius tiesiant ir „Rail Baltica“, ir numatant minėtą koridorių galėtų kilti nemažų techninių problemų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus faktus, Šiauliai netekę „Rail Baltic“ per daug nenukentėtų, nes šiauliečių laukia kitas didelis projektas. Panevėžys, anaiptol, netekęs numatomos vėžės, būtų nustumtas į Lietuvos geležinkelio užribį ir būtų pasmerktas pamažu nykti.
Remiantis dabartiniais duomenimis, manau, akivaizdu, kad Panevėžys „Rail Baltica“ projektui yra parankesnis nei Šiauliai. Keista, kad iki šiol abejojama Panevėžio pranašumu šiame projekte. Taip pat keista, kad ilgą laiką buvo pasigendama miesto politikų, visuomenės, intelektualų palaikymo.
Šiuo metu aiškią paramą projektui yra išreiškęs miesto meras, Panevėžyje išrinktas Seimo narys Povilas Urbšys, taip pat Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Panevėžio rajono skyrius, kuris ragina politikus „suremti pečius“ ir kovoti, kad ši vėžė eitų per Panevėžį. Panevėžio verslo bendruomenė bei kiti Panevėžyje išrinkti Seimo nariai taip pat pasisako už vėžę, einančią pro mūsų miestą. Vis dėlto norėtųsi aiškesnio ir tvirtesnio „taip“ iš miesto intelektualų, visuomenės veikėjų, paprastų miestiečių, juk šis sprendimas lems miesto ateitį, su jo pasekmėmis teks gyventi dabartinių miestiečių atžaloms.
Stengtis tikrai yra dėl ko, juo labiau, kad, mano galva, pagalius į ratus ėmė kaišioti Panevėžio ir Pasvalio rajonų politikai. Tokie jų veiksmai neliko nepastebėti ir didžiųjų valstybės informavimo priemonių. Ar tai yra nesugebėjimas apsispręsti, ar nuo rinkėjų slepiamas nenoras įgyvendinti šį projektą Panevėžyje ir kaimyniniuose rajonuose, lieka tik spėlioti. Vis dėlto, mane kaip pilietį stebina kaimyninių rajonų politikų trumparegiški ir, manyčiau, neapgalvoti pareiškimai.
Anot Panevėžio rajono vicemero Antano Pociaus, projekte yra teigiamų pusių, bet dar daugiau būtų problemų: „Būtų perkirsti laukai, keliai, todėl ūkininkai turėtų daug nepatogumų. Be to, studija iki galo neparuošta, todėl esame nei už, nei prieš. Nebent Panevėžyje būtų krovinių perkrovimo stotis, būtų sukurta darbo vietų, tačiau vargu, ar rajonas turės iš to kokios nors naudos“, – konstatavo A.Pocius. Panašios nuomonės laikosi Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, kuris teigia, kad Pasvalio rajonui iš „Rail Baltica“ vėžės jokios naudos nebus, nes „geležinkelis turės kirsti keletą pagrindinių kelių, net gyvenvietes, rajoną jis padalins į dvi dalis, o tai apsunkins ūkininkų judėjimą laukuose”.
Liūdniausia šioje istorijoje yra tai, kad saugodami bulvių laukus, politikai gali prieiti liepto galą, kai nebebus kam tų laukų prižiūrėti – periferijos rajonai tuštėja, tad investicijų stoka tuštėjimą tik paspartins. Pakankamai keista ir tai, kad tokius pareiškimus daro politikai tų rajonų, kuriuose nedarbo rodikliai tiesiog tragiškai aukšti. Regionas, manytina, turėtų būti suinteresuotas regiono centro klestėjimu. Deja, šiuo atveju taip nėra. Nacionalinis interesas nublanksta prieš norą apsaugoti ūkininkus nuo nepatogumų. Vis dėlto ūkininkų, tikėtina, yra ir Šiaulių bei aplinkiniuose rajonuose, tačiau ten panašių prieštaravimų kol kas negirdėti.
Didžiuojuosi būdamas panevėžietis, tikiu, kad miestas pajėgus atsigauti ir tapti šalies strateginiu logistikos centru. Neabejoju, kad Panevėžyje gyvena daug pilietiškų žmonių, kuriems ne vis vien kaip vystosi miestas, žinau, kad miesto jaunimas turi nuomonę svarbiausiais miesto ir valstybės gyvenimo klausimais, todėl kviečiu visus garsiai diskutuoti ir išreikšti savo nuomonę bei pilietinę poziciją „Rail Baltica“ klausimu. Galbūt daugeliui pasirodys, kad tokie „pašūkavimai“ jokios realios naudos neturės, visgi tokiu atveju būtų paneigta atstovaujamosios demokratijos esmė – atstovauti rinkėjus. Tautos atstovų nuomonė turi būti suformuota pačios tautos, tik mūsų, piliečių valia turi lemti miestų ir valstybės ateitį.
Kita vertus, tikiu, kad atsiras nemažai nepatenkintų geležinkeliu žmonių, tačiau noriu pabrėžti, kad dažnai nežinojimas veda prie klaidingų sprendimų priėmimo, tad skeptikus kviečiu įsigilinti į šio projekto esmę ir būsimą naudą. Taip pat neabejoju, kad šis stambus projektas išties kirsis su kažkieno asmeniniais interesais, tad, užbėgdamas įvykiams už akių, noriu pažymėti, kad kartais, deja, tenka aukoti asmeninius interesus dėl didesnės – visuotinės gerovės.
Galiausiai pabrėžtina, jog šis projektas svarbus ne tik miestui ar valstybei, bet ir visam Baltijos regionui, tad, norisi tikėti, kad bus parinktas tinkamiausias ir naudingiausias valstybei variantas, o „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerija iš tiesų vadovausis maksimalios naudos kriterijumi ir priims optimalų sprendimą.
Mano manymu, palankumą Šiauliams tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos geležinkeliai rodė nuo pat projekto pradžios, nors Panevėžį palaikė tiek latviai, kurie kartu įgyvendina projektą, tiek britai, rengę galimybių studiją, tiek UAB „Sweco Lietuva“, kurie neseniai paviešino strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Būtent todėl dar kartą kviečiu ne tik miesto bendruomenę, bet ir kiekvieną Lietuvos pilietį aktyviai diskutuoti šiuo klausimu ir garsiai pareikalauti, kad būtų priimtas maksimalią naudą teikiantis variantas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!