Vakar perskaičiau straipsnį „Didžiausiame iki šiol visatos žemėlapyje – 1 mln. galaktikų“ ir nutariau pasidalinti su skaitytojais savo turima informacija. Kai daugiau paskaitai, paieškai, tai randi atsakymus į daugelį klausimų, bet, aisku, ne į visus.
Mums aiškino, kad mūsų Saulė ir Saulės sistema priklauso Paukščių Tako galaktikai. Nauji mokslininkų tyrinėjimai aiškiai rodo, kad yra ne taip.
Paukščių Tako galaktika iš Žemės matoma kampu. Jei mūsų Saulės sistema priklausytų šiai galaktikai, mes turėtume suktis lygia linija disko formos sukūryje, bet mes kažkodėl stovime kampu.
Pagaliau, 2003 metais Virdžinijos ir Masačiusetso universitetų mokslininkai sukūre naują Žvaigždėlapį superkompiuteriu ir pamatė, kad mūsų Saulės sistema yra pusiaukelėje, kur susitinka dvi galaktikos. Mūsų galaktika - Nykštukinė Šaulio galaktika - dabar jungiasi su Paukščių Tako galaktika, kuri yra 10 000 kartų didesnė už mūsų mažutę galaktiką.
Astronomai aiškina, kad Paukščių Tako galaktika „suryja“ mažesnes galaktikas, jas suplėšo savo traukos jėga. Žiedai, supantys Paukščių Tako galaktiką, yra kitų, mažesnių, galaktikų liekanos.
Majų kalendorius pasibaigia 2012 metų gruodžio mėnesį, nes tuo metu mes įeiname į Paukščių Tako galaktikos sudėtį. Mokslininkai patvirtino šios datos tikslumą.
Klimato atšilimas, ledkalnių tirpimas, vandenynų lygio kilimas Žemėje ir Marse yra mūsų Saulės sistemos atvykimo į Paukščių Tako diskinės galaktikos ekvatoriaus zoną pasekmė.
Daugelis pasaulio mokslininkų, kurie tyrinėja šį fenomeną, teigia, kad tai turės didelį poveikį mūsų DNR, visai planetos augmenijai ir gyvūnijai. Dabar mes patirsime staigius evoliucinius pokyčius, kurie jau vyksta.
Šie staigūs ir greiti pakitimai anglų kalboje vadinami punctuated equilibrium. Tai tokia evoliucijos rūšis, kai periodiškai kinta pusiausvyra, ilgas ir ramus periodas sutrikdomas trumpalaikiu audringo evoliucinio vystymosi laikotarpiu. Būtent dabar visi gyvenantys Žemėje pakliuvome į tokį pagreitintą evoliucinį laikotarpį. Mūsų, Homo Sapiens rūšis, dabar patiria didžiulį kokybinį šuolį. Kai kurie mokslininkai vadina tai transformacine evoliucija.
Kai kurie žmonės šį laikotarpį suvokia kaip pasaulio pabaigą, kviečia kasti žemines, kaupti negendančias maisto atsargas, kiti džiaugiasi, kad mes pagaliau paliksime šią išsigimstančią paradigmą ir greitai gyvensime Aukso amžiuje. Aukso amžiaus ir Taikos epochos metaforos labai plačiai aptinkamos įvairių kultūrų mituose ir legendose - Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų, indų, Afrikos tautų ir kitų tautų legendose, tik ne visos jos išliko iki mūsų dienų.
Dabar mūsų kūnai yra bombarduojami vis stiprėjančiomis energijomis (vibracijomis) iš Paukščių Tako galaktikos. Kiekvienas materijos ir energijos kvantas mūsų Saulės sistemoje dabar yra transformuojamas. Mūsų Saules sistema, apsupta Heliosferos (magnetiniu Saulės lauku), nepaliaujamai juda erdvėje tam tikta kryptimi. Dabar mes greitai slystame iš Šiaurės rytų į pietvakarius, tiesiai į Paukščių Tako galaktikos ekvatoriaus glėbį, pasisukę į jį kampu. Mes į jį kirsime ir išlįsime pro apačią, o tuomet įeisime į žemutinį apatinį tos galaktikos kvadrantą (apskritimo ketvirtį).
Rusijos ir JAV mokslininkai apskaičiavo, kad šito išlyginimo pikas bus 2012 metų gruodžio mėnesį. Majai buvo teisūs, nes savo kalendoriuje nurodė šią datą.
Mes, žmonės, negalime šio proceso pakeisti ar sustabdyti. Reikėtų tik žinoti, kad artėja audringų permainų mūsų planetoje metas. Pasikeitimai bus vis ryškesni ir didesni, kol pasieksime kritinį naujų energijų įsisavinimo tašką. Pasiekus tą tašką, mūsų Saulės sistemos visos kvantinės dalelės atšoks viena nuo kitos ir išliks toliau stabilios. Žodžiu, įvyks išsiplėtimas.
Štai taip atrodys dimensinis arba kvantinis šuolis, kurio dėka mes pereisime iš trimatės paradigmos į ketvirtos dimensijos paradigmą. Apie naujos dimensinės paradigmos savybes ir pranašumus parašysiu kitame straipsnelyje.
