Sekmadienio vakaras... Kaip jau tapo tradicija, per LRT žiūriu olimpiadą - nesu nei sportininkas, nei labai besidomintis, bet kiekvienas lietuvių pasirodymas prikausto mano, kaip ir kitų tūkstančių žiūrovų dėmesį.
TV žiūrėjimas ne man, bet olimpiada prikausto visą dėmesį- seku kiekvieną Lietuvos atstovų pasirodymą, sergu už kiekvieną, kad ir ne itin aukštas pozicijas užimantį sportininką- visgi esame tokia šalis, net žemėlapyje nematoma, teturinti beveik tris milijonus gyventojų - tad kiekvienas mūsų sportininkų pasiekimas, be abejo, yra neįkainojama reklama mūsų mažai valstybei.
Lemtingas sekmadienio vakaras, kuomet vėl sėdu prie TV, pasitinka malonia staigmena imtynėse - Lietuvai atstovaujantis Aleksandras Kazakevičius sėkmingai skinasi medalio link. Ir štai pagaliau- mūsų bronzinė kova. Žiūrėjau, jaudinaus, ir net pašokau iš džiaugsmo kai Aleksandras Kazakevičius laimėjo antrą medalį Lietuvai! Super, šaunuolis, nors ir pamušta akimi, bet trečias pasaulyje, antras Lietuvos medalis - neįtikėtina!!!
Staiga matomas ekrane vaizdas pasikeičia- vietoje imtynių Nacionalinis Transliuotojas ramiausiai perjungia bėgimo varžybas. Kenija, Jamaika bei kitos egzotiškos šalys, o lietuvių ten nei kvapo. Bėgimo rungčių apdovanojimai- skamba Jamaikos himnas, lietuvybės- vėl nei kvapo...
Nežinau, kaip kitiems, bet man būtų buvę kur kas maloniau matyti, kaip Aleksandrui teikiamas apdovanojimas, o ne egzotinių šaliu bėgimo pasirodymai, juk ne kiekvieną dieną olimpiniame stadione keliama Lietuvos trispalvė... Nesame ta tauta, kuriai eilinis medalis gali būti ir nepastebėtas. Tikrai galėjo LTV pakoreguoti savo transliacijas ir parodyti tą džiugų tautai įvykį...
Taigi, Aleksandrai, nors tauta ir nematė Tavo triumfo akimirkos, bet vis tiek esi Lietuvos didvyris. Ir dar kartą "ačiū" LRT kad nuvylė tūkstančius lietuvių. "Visų akys Londone", išskyrus LRT.
