Dabar Lietuvoje:

Mano profesija: choro vadovė

 (13)
Mano profesija: choro vadovė

Įsivaizduokite: tuo metu, kol sutuoktinis tamsoje graibo rėkiančio žadintuvo, geria kavą ir kostiumuotas grūdasi autobusu į ofisą, Jūs ramiai miegate savo lovoje. Pabundate jau išaušus, turite dar porą valandų iki darbo, įsijungiate mėgstamą muziką ir grakščiai, švariai, ritmiškai improvizuojate su įrašu. Tobulos darbo dienos pradžia?

Deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba. Visą dieną, kol Jūsų sutuoktinis sėdės maloniai šiltoje kėdėje, Jūs kas kelias valandas vis lėksite automobiliu į kitą miesto kampą, jausite, kaip dienai einant vakarop vis sunkiau glaudžiasi balso stygos, namo grįšite vėlai, gal ir apie devynias; sutuoktinis tuo metu jau drybsos lovoje su žurnalu rankose ir bus per daug mieguistas, kad užjaustų Jus dėl skaudančio sprando – juk Jums valandų valandas reikėjo diriguoti aukštai iškėlus rankas.

Apie savo profesiją rašau todėl, kad, nepaisant viso šito, kiekvieną rytą keliuosi su jauduliu: ką šiandien man padovanos darbas, kurio nekeisčiau į jokį kitą? Vadovavimas chorui yra vienas iš tų dalykų, kurio galima mokytis, bet kurio neįmanoma išmokti. Kiekvienas naujas mokinys, nauja kelionė, naujas festivalis grasinasi paneigti visas per ilgus darbo metus susikurtas taisykles ir normas; man šitas „grasinimas“ reiškia visų pirma tai, kad mano darbas yra gyvas (+1). Dirbant keliuose choruose išsyk (kas yra neišvengiama dėl piniginių reikalų (-1)), visiškai normalu kartą į pusmetį važiuoti į užsienį arba painioti žmonių veidus ir vardus (pažįstamų kiekis toks neapibrėžtai didelis, kad visų atsiminti praktiškai neįmanoma).

Choro vadovo laikas skaičiuojamas visiškai kitaip nei „normalių“ žmonių. Aš dažnai dirbu nuo pirmadienio iki pirmadienio, savaitgalį susidurstydama iš pavienių laisvų vakarų (-2). Kitaip ir neišeina – tuomet, kai lentos klasėse nuvalomos, fortepijonai uždaromi, salės užrakinamos, choro vadovo laukia nesibaigiantys darbai prie kompiuterio arba popierių krūvos (-3). Kita vertus, atostogos mano darbe planuojamos kiek kitaip nei kituose hierarchijos sistema grįstuose darbuose: čia aš pati esu sau vadovė, pati išsikeliu tikslus ir uždavinius, pati susidarau tvarkaraštį (+2). Choro vadovas yra žmogus, kuris nebeturi dvigubos tapatybės „aš namuose/aš darbe“; aš dirbu repeticijoje, automobilyje, apsipirkinėdama, miegodama, nes esu iš tų laimingųjų, kurių hobis virto darbu (+3). Įsivaizduokite, koks nuostabus jausmas gyventi iš to, kam žmonės paprastai mėgina sukrapštyti savo laisvalaikio minutes!

Iš kitos pusės, pačiam pardavinėti tai, ką sukūrei, nėra lengviausias dalykas pasaulyje (-4). Tam, kad mano choras būtų žinomas, kad į koncertus ateitų žmonės, privalau pati rūpintis salėmis, skrajutėmis, rėmėjais, dokumentais, tinklapiais...

Lietuvoje vis dar nėra įprasta choruose turėti vadybininkus, ypač jei kalbame apie vaikų chorą. Choro vadovui neužtenka išmanyti chorvedybos: jis privalo būti ir verslininkas, ir diplomatas, ir vertėjas, ir psichologas. Jei pavyksta savyje rasti visko po truputį, tikimybė, kad darbas seksis, gerokai padidėja; žmonės, nors paprastai ir nežino specialybės užkulisių, ima justi malonią pagarbą (+4), o juk būti gerbiamu ir garbingu turėtų būti bet kurio žmogaus tikslas.

Žinoma, atsidūrus tokioje padėtyje, padidėja ir atsakomybė: negali į darbą ateiti atrodydamas taip, kaip norėtųsi. Kartą kirpėja, sužinojusi, kokia mano profesija, net atsisakė daryti šukuoseną, kurios norėjau. Dažnai privalai sakyti tai, ką reikia, o ne tai, ką galvoji ir leistis į kitus nesibaigiančius kompromisus (-5).

Ir vis dėlto, bet kurioje profesijoje svarbiausia yra žmogaus savijauta ir savivoka. Kodėl choro vadovas rytais keliasi su šypsena? Nes jo vertė nėra matuojama pinigais ar kitais skaičiais (+5). Jo vertė matuojama po dešimties metų sutiktu mokiniu, kuris nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos, užsisklendusiu vaiku, kurio tėvai ateina padėkoti už tai, kad dainuodamas jis pražysta, moterimi publikoje, kuri paslapčiomis braukia ašarą klausydamasi mano choro. Paklausykite ir Jūs (chorasugnele.lt), ir nepamirškite rinktis specialybės, apie kurią pagalvojus Jūsų širdis spurdėtų.

Šis rašinys yra konkurso „Penki mano profesijos privalumai ir penki trūkumai“ dalis. Norite dalyvauti konkurse? Sąlygas skaitykite čia!

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 13 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį