Gegužės 17-oji Norvegijoje - itin svarbi diena, minima su dideliu entuziazmu ir pasididžiavimu, mat šią dieną 1814 metais buvo pasirašyta šalies Konstitucija. Paminint tai, kiekviename, net mažiausiame miestelyje, rengiami paradai, miestiečiai suguža į gatves pasipuošę savo nacionaliniais kostiumais ir sveikindami vienas kitą.
Diena, kuria didžiuojasi kievienas norvegas
Gegužės 17-ąją bene kiekvienas norvegas sutiks vilkėdamas dailiausius drabužius, ar nacionalinį kostiumą - bunad. Taip pat būtina į rankas pasigriebtį norvegijos vėliavėlę ar atlapą papuošti vėliavos spalvas atspindinčia juostele.
Tai diena, kai žmonės gatvėje vieni kitus pasveikina su švente. Išsireiškimas „gratulerer med dagen“ taip pat naudojamas sveikinant su gimimo diena, kas reiškia, jog nacionalinė diena yra tarytum kiekvieno norvego gimtadienis.
Nacionalinių kostiumų margumynas
Išėjęs į gatves nustebsi išvydęs gausybę moterų, vyrų ir vaikų, dėvinčių nacionalinius kostiumus, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies regiono, ar net rajono. Pasijunti lyg staiga atsidūręs senojoje Norvegijoje, kur damos nuo vėjo slepiasi apsiaustais, o ponai vėri skrybėles.
Turėti ir dėvėti nacionalinį kostiumą itin populiaru tarp norvegų, tai taip pat būdas moterims parodyti savo nagingumą ar finansinę padėtį. Mat visas kostiumas - siūtas rankomis, puoštas kruopščiais siuvinėjimais, o papuošalai - tik sidabriniai, ar dengti auksu, nuo sagių, žiedų, sąsagų iki sagų.
„Bunad“ siuvamos pagal griežtas tradicijas - tas regionas naudoja tokias spalvas, tokio ilgio sijonus, tokius diržus bei apsiaustus, o nusižengimas normoms dažnai sutinkamas su skepticizmu, jei ne pasipiktinimu.
Be abejo, kiekvienas drabužis turi ir asmeniškumo, kadangi dažnai yra gaminamas paties dėvėtojo ar šeimos narių. Tad, pavyzdžiui, vaikštinėdamas po Bergeną gali išvysti ant marškinių išsiuvinėtus Brygeno (Senamiesčio dalis, itin žinoma tarp turistų ir garsi dėl savo specifinės architektūros) namelius.
Bergeno specifika - būgnininkų grupuotės
Nacionalinė diena - tikra šventė vaikams, mat kiekviename mieste rengiami paradai, kuriuose pasipuošę ir nešini vėliavomis ar plakatais žygiuoja skirtingos miesto mokyklos.
Mano Norvegijos nacionalinė diena buvo sutikta Bergene, šio miesto specifika - būgnininkų grupuotės. Kiekviena mokykla ar rajonas turi savo būgnininkų grupę, kuri repetuoja ištisus metus tam, kad parodytų savo gebėjimus būtent gegužės 17-ąją. Tai tartum varžytuvės, kurie bus garsesni, geriau žygiuos, bus dailiau pasipuošę ar turės didesnę palydą.
Priklausyti būgnininkų grupei gali ne kiekvienas, visų pirma, turi būti priimtas, tada pradėsi būdamas galbūt žygiuotoju kolonos pabaigoje, kitais metais gali gauti pirmesnę poziciją, o gerai treniruodamasis, gal užsitarnausi garbę mušti ir būgną. Grupuotės nariai taip pat apdovanojami ženkliukais, medaliais, kuriuos išdidžiai segi ant savojo kostiumo. Parade dalyvauja ne tik mokiniai, su jais keliauja ir jų tėvai, išvysi ir miesto policijos orkestrą, futbolo komandą ar senjorų orkestrą.
Nuo ankstyvų pusryčių iki vėlyvų fejerverkų
Pagal norvegų tradicijas, gegužės 17-oji pradedama ilgais pusryčiais su šeimos nariais ir giminaičiais, po to keliaujama stebėti parado, kuris vyksta du kartus per dieną.
Po parado, kuris trunka ilgiau nei valandą, laukia pramogos mieste. Tradiciškai - mokyklos ar klubai įsirengia savo prekybvietes, kur prekiaujama gėrimais, ledais ir dešrainiais, į miestą atvyksta pramogų parkas, ore plūduriuoja įvairiaspalviai balionai, pasirodymus rengia gatvės muzikantai. Apsukus ratą mieste, laukia ilgi pietūs namuose ar restorane, o vainikuoja viską - vakare miestą nušviečiantys fejerverkai, kurių po ilgos dienos sulaukia ne visi mažieji.
Asmeniniai įspūdžiai
Tai buvo mano pirmoji nacionalinė diena Norvegijoje, kai tvarkingai užsidėjusi dailesnę suknelę keliavau stebėti parado. Net nepaisant vėsaus oro ir lietaus, prasisprausti pro minią nebuvo taip lengva, miestas buvo kupinas žmonių.
Gegužės 17-oji, tai diena, kuria džiaugiasi kiekvienas norvegas, nuo vaikų iki senelių, nepažįstamieji gatvėje tave pasveikins su diena ir palydės su šypsena, mieste tarytum tvyro atsipalaidavimo ir džiaugsmingumo atmosfera, kai niekur neskubama ir tiesiog mėgaujamasi laiku su draugais ir giminėmis.
Tai pajunti vos išžengęs į gatvę, o artėjant parado link ši nuotaika vis stiprėja, kam įtakos, žinoma, turi ir nacionalinius kostiumus dėvinčių žmonių margumynas.
Šią dieną atsiskleidžia norvegų nacionalizmas, tačiau kartu ir tai, jog jie didžiuojasi būdami norvegai ir sugeba visi drauge tuo dalintis. Mano nuomone, tai ne tik finansinės padėties ar gyvenimo gerumo klausimas, o tiesiog meilė savo šaliai ir priėmimas jos tokios, kokia ji yra - su visais savo privalumais ir trūkumais.
