Londone vykstančioje 2012 metų olimpiadoje baigėsi pirmasis krepšinio etapas. Lietuvos vyrų nacionalinei krepšinio rinktinei jis buvo ne toks, kaip tikėtasi. Pralaimėta Argentinai, Prancūzijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), nugalėti ne tokie skambūs varžovai – Nigerija bei Tunisas.
Kol rinktinės vyrai pluša olimpiadoje, įdėdami savo jėgas gina Lietuvos vardą, aukoja sveikatą, mes pliekiame juos už kiekvieną klaidą, griebiamės už galvų po kiekvieno netaiklaus metimo, komentuojame krepšininkų pasirodymus (gaila, kad dažniausiai neigiamai), o derinius ir žaidimo taktikas „išmanome“ geriau už profesionalų trenerį Kęstutį Kemzūrą.
Pirmiausiai, trumpai apžvelkime, kas vyko Londone per pirmąsias penkerias Lietuvos rinktinės rungtynes.
Lietuva – Argentina 79:102. Olimpiada prasidėjo tragiškai. Daug vilčių puoselėję lietuviai pirmosiose rungtynėse buvo sutriuškinti vienos geriausių pasaulio rinktinių, o sekmadienio naktį į pirmadienį nepatingėję atsikelti aistruoliai buvo labai nusivylę. Buvo daug žmonių, kurie nesitikėjo pergalės prieš puikią sudėtį turinčią (keturi žaidėjai priklauso NBA komandoms) Argentiną, tačiau buvo mažai aistruolių, kurie galvojo, jog Lietuvos rinktinė bus „sutrypta“. Pirmajame mače sunkiai sekėsi žaisti gynyboje, o Luisas Scola, Emanuelis Ginobili bei Carlosas Delfino įrodė, kad „senukų“ kompanija į Londoną neatvyko tik dalyvauti, jų tikslas yra, gal būt paskutinį kartą iškovoti medalius. Argentiniečiai šiose rungtynėse buvo labiau nusiteikę, susikaupę, o lietuviai padrikai dalino kamuolius varžovams (Lietuva suklydo 16 kartų, Argentina tik 7), nepataikė iš toli (tik 3 taiklūs tritaškiai, varžovų – 11) ir nesustabdė argentiniečių „trio“, kuris kartu pelnė net 73 taškus. Pirmasis „blynas“ – prisvilęs, tačiau tai tik vienerios rungtynės.
Lietuva – Nigerija 72:53. Šio susitikimo Didžioje Britanijoje esanti rinktinė laukė ne mažiau nei Lietuvos sirgaliai. Skaudus ir netikėtas pralaimėjimas Afrikos komandai Venesueloje privertė daugelį žmonių (taip pat ir mūsų komandą) tinkamai įvertinti varžovus. Šios rungtynės tapo labai svarbios, kai buvo pralaimėtas pirmas mačas Argentinai, nes būtent Nigerija tapo pagrindiniais konkurentais kovojant dėl ketvirtos vietos A grupėje. Nors mačo pradžioje afrikiečiai privertė mus sunerimti, tačiau įsibėgėjus rungtynėms, mūsų pranašumas bei geresni krepšinio sugebėjimai leido iškovoti pirmąją pergalę. Varžovas pasitaikė ne pats stipriausias, tačiau vėl daug klydome (18 klaidų), nepataikėme tritaškių (3/13 metimai), o tai „įaudrino“ krepšinio sirgalius, kurie tikėjosi pamatyti gražesnį reginį. Vis dėlto, kaip dauguma tikrų krepšinio ekspertų teigia, dabar krepšinį moka žaisti visi, o olimpiadoje silpnų varžovų nebūna. Ir tai yra tiesa.
Lietuva – Prancūzija 74:82. Europos vicečempionai olimpiadą pradėjo triuškinančia nesėkme JAV žvaigždynui, tačiau jau kitose nukovė lietuvius nuskriaudusią Argentiną. Rungtynės su Lietuva žadėjo būti atkaklios ir įdomios. Nors rungtynių pradžia privertė sunerimti, kai įsibėgėjo Tony Parkerio ir Nicolaso Batumo duetas, tačiau vėliau vaizdas pasikeitė ir rungtynių eiga išsilygino. Daug naudos puolime davė nuo suolo pakilęs Martynas Pocius, taip pat aktyvus buvo Linas Kleiza ir pirmieji du kėliniai suteikė viltį iškovoti pergalę. Vis dėlto po didžiosios pertraukos žaidimas subyrėjo, o lietuviai, trečiajame kėlinyje pelnę tik 9 taškus, paleido prancūzus į priekį. Nors ketvirtajame kėlinyje buvo atgimusi viltis laimėti rungtynes, tačiau puikiai padėdami savo lyderiui T.Parkeriui, prancūzai sugebėjo drausmingai ir šaltakraujiškai užbaigti mačą ir iškovoti antrąją pergalę. „Iš kur pas jus tiek pykčio?“, „Gaila, bet vyrai yra šaunuoliai, kovojo“, „Laimėsim prieš Ameriką“ – tokių komentarų buvo labai nedaug, o purvais drabstėsi beveik kas antras... Blogi treneriai, nevykę krepšininkai, taktika ir pasiruošimas išvis neverti brangaus sirgalių laiko, stebint varžybas. Ar vyrai nesistengė? Pralaimėjo tik įėję į aikštelę?
Lietuva – JAV 94:99. Svajonių komanda nugalėjo visus, prieš ką žaidė, tiek pasiruošimo cikle, tiek oficialiose olimpiados rungtynėse. Tikėtis pergalės prieš juos buvo naivoka, ypač, kai mūsų rinktinė nerodė gero, gražaus ir kokybiško krepšinio. Sirgaliai spėliojo, kokiu skirtumu VĖL pralaimės mūsų ekipa? 20, 30, 40, buvo ir dar nerealesnių skaičių... Pesimistinės nuotaikos greitai dingo, kai įvairių Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse bei kavinėse, ir prie televizorių susirinkusių sirgalių akyse pasirodė vaizdai, kuriuose balta apranga vilkintys tėvynainiai kaip lygūs su lygiais kovoja prieš geriausią pasaulyje ekipą. Žvaigždės, kurios uždirba milžiniškus pinigus, turi milijonus sirgalių visame pasaulyje, buvo priverstos susikaupti ir bandyti įrodyti savo pranašumą aikštėje, o ne „popieriuje“. Svajonė buvo arti, tačiau net 23 klaidos, geresnis individualus amerikiečių meistriškumas bei LeBrono Jameso pasirodymas rungtynių pabaigoje, ją sudaužė. Šeštadienio vakaras, nepaisant pralaimėjimo, buvo geras: lietuviai taikliau metė tiek dvitaškius, tiek tritaškius, atliko daugiau rezultatyvių perdavimų bei atkovojo atšokusių kamuolių. Pasirodymas – vertas didžiausių ovacijų. Tik Argentina ir Brazilija JAV nacionalinei rinktinei buvo pralaimėjusi pakankamai nedideliu skirtumu, tai padarė ir mūsų vyrai. „Lietuviai puikiai realizavo savo atakas, dalijosi kamuoliu, gerai atakavo krepšį. Savo planą jie įvykdė tobulai“, - lietuvius gyrė vienas geriausių pasaulio krepšininkų Kobe Bryantas. „Varžovai sužaidė neįtikėtinas rungtynes. Jie puikiai atliko derinius“, - abejingas mūsų vyrų žaidimui neliko ir Chrisas Paulas.
Lietuva – Tunisas 76:63. Prieš rungtynes buvo teigiama, jog mačas su Tunisu yra labai svarbus, nors vieta ketvirtfinalyje buvo beveik garantuota. Daugelis tikėjosi lengvos pergalės, daug optimizmo teikė puikus mūsiškių pasirodymas prieš JAV, o kokybiško krepšinio ir pagerėjusios žaidėjų formos laukė visa Lietuva. Afrikos čempionai privertė sunerimti jau per pirmąsias 10 minučių, kai Lietuvos rinktinė įmetė vos 7 taškus, o varžovai – 18. Lietuva nebrangino kamuolio, trūko susikaupimo, pasitikėjimo savo jėgomis, nekrito pakankamai geri metimai. Pirmadienio popietė daugeliui sirgalių galėjo tapti didžiausiu košmaru, o Lietuvos rinktinės žaidėjai vos ne didžiausiais tautos priešais. Trečiajame kėlinyje rinktinės vyrai „atsibudo“ ir krepšinis tapo krepšiniu, o ne kažkokia kita sporto šaka (rinktinė per pirmus du kėlinius prarado 13 kamuolių). Neblogai žaidė Šarūnas Jasikevičius, Simas Jasaitis, komandą į priekį momentais tempė Darius Songaila. Nors Tuniso žaidėjai nepasidavė, tačiau ketvirtasis kėlinys tapo Renaldo Seibučio „šou“, o prie gero gynėjo žaidimo prisidėję kiti krepšininkai iškovojo mūsų šaliai antrąją pergalę. Gera pasidžiaugti, jog Lietuvos rinktinė antrose rungtynėse iš eilės neblogai metė tritaškius (su JAV - 44%, su Tunisu 46%), dvitaškių taiklumas taip pat buvo malonus akiai (su JAV – 63%, su Tunisu 47%) bei žaidė komandinį krepšinį.
Po pirmojo etapo A grupėje mūsiškiai užėmė ketvirtąją vietą ir ketvirtfinalyje, tikriausiai, kovos su Rusijos komanda.
Taip, daugelis žmonių tikėjosi aukštesnės vietos, geresnių rezultatų bei kitokio žaidimo. Tačiau ar 12 rinktinės krepšininkų bei trenerių štabas yra verti mūsų neapykantos, neigiamų atsiliepimų ir pasidavimo sunkiu laikotarpiu? Visas pasaulis vertina mūsų komandą, per 12 metų iškovotas pergales ir pasiekimus, stebisi Lietuvos krepšinio sirgalių ištikimybe, patriotiškumu bei meile šiam žaidimui.
Geltona, žalia, raudona spalvos, trispalvės, įvairūs plakatai bei milijonai širdžių mūsų rinktinę lydi ir už ją serga tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, džiaugiasi už sėkmingus pasirodymus, rengia įspūdingas sutiktuves, bendrauja su krepšininkais, juos liaupsina. Visa tai yra graži pusė. Kodėl mes nuo komandos nusisukam, kai yra sunku ir jai reikia mūsų palaikymo? Negi mes nemokam pralaimėti?
Vyrai turėjo skirtingus ir nelengvus sezonus, juos kamavo įvairios traumos, vyko daug rungtynių, tačiau nepaisant visko, jie jau birželio mėnesį vilkėjo treniruočių aprangas su užrašu „Lietuva“ ir ruošėsi svarbiam atrankos turnyrui Venesueloje. Beveik be poilsio, grįžę iš tolimos ir ne pačios saugiausios šalies, rinktinės krepšininkai toliau sunkiai dirbo, aukojo savo atostogas, kad Londone apgintų šalies vardą ir primintų, kad kažkur prie Baltijos jūros yra tokia nedidelė, bet labai krepšinį mylinti šalis Lietuva.
Trečiadienį Lietuvos nacionalinė rinktinė surems ginklus su Rusija, manau, kad mūsų krepšininkai nori girdėti ir jausti pačius gražiausius, labiausiai skatinančius žodžius, juk jie visada mums padėkoja ir primena, jog esame šeštasis žaidėjas. Nepralaimėkime, dar nežengę į mūšio lauką. Mes jų užnugaris ir „variklis“, kuris stumia ir papildomai motyvuoja komandą. Juk ir Marijonas Mikutavičius dainavo „verta kovot ligi galo dėl savo garbės“. Lietuviai, išlikim vieningi!
--
Šis rašinys - konkurso „Mano olimpinė apžvalga“ dalis. Rašykite savo apžvalgas ir prognozes ir laimėkite šaunius prizus iš naujausios Lino Kleizos kolekcijos! Konkurso sąlygas skaitykite čia.
