Lapkričio 19 dienos popietę Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos 50 mokytojų susirinko į metodinę konferenciją „Tinkamas metodų parinkimas – mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas“, siekdami išsiaiškinti, kaip sekasi mokykloje įgyvendinti mokymosi paradigma grindžiamą ugdymo turinį bei valdyti patį procesą. Tradicinė (poveikio) paradigma, kuomet tik mokytojas yra aktyvusis veikėjas, turintis tikslą ir pagal jį dirbantis, yra jau kintama būtinybė šiuolaikiniame mokymo procese. Mokymosi paradigma ragina, jog pedagogas turi būti mokymosi patarėjas ir konsultantas, t. y. specialistas-padėjėjas, kuris savo žinias ir įgūdžius taiko mokiniui padėdamas įveikti problemas. Kaip tą padaryti aiškinosi visi konferencijos dalyviai.

Renginio pradžią paskelbė gimnazijos pavaduotoja V. Volskienė ir psichologė R. Pažerauskienė. Susirinkusieji buvo paskatinti pirmiausiai išsitirti savo asmeninius pasiekimus bei gebėjimus, t. y. testo pagalba nusistatyti darbo stilius, savo stpriąsias ir silpnąsias grandis.

Pradinio ugdymo mokytojos E. Maziukienė, D. Pocienė ir S. Venckūnienė skaitė pranešimą „Mokymo(si) motyvacija“, primindamos teorines žinias ir analizuodamos mokytojo požiūrio svarbą į mokymo(si) proceso kaitą. Pedagogės pavyzdžiais pagrindė mintį, jog svarbiausias vaiko motyvavimo šaltinis – namų aplinka ir tėvų požiūris bei pastarųjų sukurtos individualios motyvavimo sistemos namų aplinkose pagal jų galimybes ir poreikius.

Lietuvių kalbos mokytoja Z. Mačiulaitienė sužavėjo visus konferencijos dalyvius nuoširdžiu pranešimu apie „Mokinių motyvacijos skatinimą per lietuvių kalbos pamokas“. Pedagogė paatviravo, kaip galima paskatinti ir motyvuoti mokinius, jog lietuvių kalba taptų patrauklia pamoka taip, jog skambutis į pertrauką mokiniui reikštų nusivylimą, kad laikas nenumaldomai bėga.

Muzikos mokytoja Ž. Armalienė kartu su dailės mokytoja D. Žukauskiene pademonstravo savo bendrų kūrybinių darbų, skirtų mokinių motyvacijos žadinimui, rezultatus pranešimu „Muzikos ir dailės pamokų integracijos svarba mokymosi motyvacijai“. Mokytojai žavėjosi darbų unikalumu, lektorių ir mokinių kūrybiškumo apraiškomis ir entuziazmu. Nevienas sėdintysis salėje pamąstė „ kaip aš galėčiau patobulinti integracijos su kitu dalyku procesą?“. Mokytojų pavyzdys įkvėpė kolegas drąsiau bandyti naujoves savo pamokose.

Gimnazijos logopedė, spec. pedagogė E. Gudauskienė paruošė pristatymą apie „Mokymo(si) skatinimo pamokoje galimybes“, primindama mokytojams, kas demotyvuoja, o kas skatina mokinius mokytis. Lektorė – anglų kalbos mokytoja – G. Karpinienė dalino visiems „Praktinius patarimus, kaip kurti ir vystyti teigiamą mokinių mokymosi motyvaciją“ akcentuodama, jog tik pozityviai nusiteikęs mokytojas gali tikslingai kelti motyvaciją ugdytinių širdyse. Mokytoja tvirtino: „būk motyvuotas pats - motyvuosi savo pavyzdžiu ir kitus, tuomet mokinio „uždegimas“ veikla savaime prasidės“.

Pagal naująją mokymosi paradigmą – tik pats mokinys yra atsakingas už savo mokymąsi. Mokinys, kuomet jis buvo tik pasyvus informacijos priėmėjas, dabar privalo sąmoningai suvokti, jog jis turi aktyviai dalyvauti mokymo(si) proceso eigoje ir tobulindamas bei keisdamas pats save. Kitą pranešimą „Mokinių vidinės motyvacijos skatinimas. Motyvavimas matematikos ir fizikos pamokose“ skaičiusi mokytoja J. Aksamatauskienė pabrėžė, jog kaitos procesą labiausiai įtakoja ne išorinis mokinių stimuliavimas metodų ar kitų priemonių įvairove, o vidinių mokinių motyvų paieška ir jų stiprinimas.

Savo darbo patirtimi pasidalino technologijų mokytoja V. Mozerienė, paruošusi išsamų ir iliustruotą veiklos pristatymą „Mokinių motyvavimas technologijų pamokose“. Pedagogė įrodė mokinio dalyvavimo pamokose bei popamokinėje veikloje vertinimo svarbą. Anot pedagogės, būtent mokinio vertinimas ir šiltas, nuoširdus žodis „ačiū, kad dalyvauji“ yra kartais daug aukštesnio laiptelio pakopa motyvavimo atžvilgiu už įvertinimą pažymiu dienyne.

Informacinių technologijų mokytojas A. Venckūnas pasidalimo apmąstymais ir retoriniais klausimais, pristatydamas kolegoms pranešimą „Tinkamas mokymo sistemos parinkimas – sėkmė mokinio mokymosi motyvacijai“. Kaip tinkamai rasti pasirinkimo kelią, anot mokytojo, tai yra jau pačio mokytojo kompetencija, jo asmeninio gebėjimo menas. „Niekas kitas taip nuoširdžiai nepatars, kaip reikia dirbti, tik tavoji širdis ir savalaikis situacijos įvertinimas“ - sakė pedagogas.

Etikos ir rusų kalbos mokytoja B. Buchienė supažindino kolegas su savo darbo patirtimi, pastebėjimais bei taikomų metodų įvairove. Įdomus pranešimas „Netradicinės pamokos netradicinėse erdvėse“ prikaustė visų konferencijos dalyvių dėmesį. Mokytoja subtiliai įrodė, jog mokytojas turi suvokti ugdymo kaitos esmę ir privalo išmokti keisti savo požiūrį bei darbo stilių.

Abejingų salėje nebuvo – visi mąstė ir diskutavo apie motyvavimo svarbą ir tinkamų metodų pa(si)rinkimą. Nebeužtenka, jog mokytojas per pamokas taiko aiškinimo, klausinėjimo, rašymo, teksto skaitymo, mokyklinės paskaitos ir demonstravimo metodus. Pagal naująją mokymosi paradigmą, mokytojas, be tradicinių mokymo metodų, nevengiantis individualaus ir grupinio problemų sprendimo būdų ir projektinių darbų, turi išmokti eiti koja kojon su mokiniu mokymosi iš patirties, individualaus tyrinėjimo ir kūrybos keliu.

Autorė: J. Aksamatauskienė, Tytuvėnų gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja metodininkė.