Turbūt galvojate, kodėl visa tai nutiko? Deja, mes, žmonės, ėjome savidestrukcine kryptimi: leidome amerikiečiams išvogti naftą, rusams išgerti degtinę, korėjiečiams suvalgyti šunis ir belgams išsimiegoti. Dėl šių dalykų kilo didelis chaosas: rožinės mergaitės nebegalėjo nuvykti į „One Direction“ koncertą, nusipirkti kišeninių šunelių bei tikriems vyrams nusipirkti 80‘tųjų BMW. Tai buvo tikra tragedija: kilo masinės riaušės su šūkiais „Justiną į prezidentus“ ir „Nepažeidinėkime morkyčių teisių!“, prasidėjo masinis korėjiečių badas bei pasaulinio masto blaivystė. Daug žmonių pradėjo šokti iš aukštų vietų, pradedant ofisais ir baigiant grūdų sandėliais, nes jų pasauliui atėjo galas.
Kitą vertus, nebuvo taip baisu, nes atsirado daug laisvo ploto, nors kartais ir apsaugoto šunimis. Net vaivorykštė atrodė nebe tokia banali, nes joje nebuvo rožinės spalvos. Bet gi dėl to pasaulis negali baigtis.
Buvo kita priežastis. Baisu tai pripažinti, bet bijau, kad pasaulį sužlugdė... alus. Kaip kažkas dainavo, alaus danguje nėra, todėl mes čia, bare. Taip ir buvo - žmonės nuo sunkumų slėpėsi baruose ir ten šventė ir gėrė tiek, kad jūra buvo ligi kelių. Bėda buvo ta, kad tą jūra buvo alaus jūra, nes visi skendo aluje. Staiga į alų kažkas pradėjo pilti naujų narkotikų, kurie žmones paverčia zombiais, kurie kažkodėl ieško arbūzų, kad galėtų juos nešioti ant galvos.
Tie zombiai sužlugdė pasaulį - jie ėmė naikinti parduotuves ir valgyti visą maistą tol, kol rasdavo tą tinkamą arbūzą. Zombiai buvo sutramdyti, bet jau buvo per vėlu, kadangi prasidėjo pragaištingas arbūzų deficitas ir pasaulis žlugo dėl prasidėjusių Arbūzų karų. Galutinį tašką padėjo Šiaurės Korėja, nes pardavė cheminį ginklą teroristinei grupuotei „Mazochistų Brolija“. Jie nusprendė, kad pasauliui metas pajusti mazochizmo jėgą ir paleido raupų virusą, taip galutinai išžudydami likusius gyvus po zombių invazijos ir karų.
Tai tiek tos praeities. Kaip sakė, kas buvo - pražuvo ir metas gyventi toliau. Nors kai kurie sakytų, kad toks gyvenimas saloje, kurią apsupę tavo kraujo norintys mutantai, bet nėra taip blogai: pagaliau jaučiu vėją ir jo ošimą ir nebereikia kreipti dėmesio į jo kryptį, nes visur vienodai dvelkia tais pačiais mutantais. Tokioje aplinkoje tiesiog atrandi gyvenimo grožį. Taigi sėkmės ir tikiuosi nepaklysit taip kaip mes, žmonės.
--
KONKURSAS! Rašyk savo pasvarstymus apie pasaulio pabaigą ir laimėk metinę pasirinkto žurnalo prenumeratą! Konkurso sąlygas rasite čia.