Atsimenu, kai dar mokiausi dvyliktoje klasėje ir prieš egzaminus klausdavau savo klasiokų, kur jie planuoja stoti, daug iš jų sakydavo: „dar nežinau. Šiaip nesvarbu kur, svarbu, kad paimtų“. Mano nuomone, tai blogiausias požiūris koks tik gali būti. Pagalvokite: jūs atiduodate ketverius metus kažkam, kas Jums nepatinka, neteikia džiaugsmo, kur Jūs nerealizuojate savęs. Bet baisiau už tuos keturis metus, visgi, yra atiduoti savo gyvenimą profesijai, kuri Jūsų nežavi.

Mano gyvenime buvo darbų, kurie manęs visai visai nedžiugino. Kiekvieną dieną į darbą eidavau labai nenoriai, ryte keldavausi labai nenoriai ir visą laiką stresuodavau. Supratau, kad dirbu tai, kas nemiela širdžiai. Suprantu, kad ne visada pavyksta susirasti būtent tokį darbą, kokio nori, bet bent jau profesijos nesirinkite (kas yra Jūsų laisvas pasirinkimas) bet kaip ir bet kokios!

Manau, jeigu dar nežinote, kuo norite būti, ką veikti - praleiskite metus. Vietoj to, kad mokytumėtės „bet ko“, susiraskite darbą. Skaičiau DELFI vieną straipsnį, kuriame verslininkas sakė, kad darbdaviai brangina tokius jaunuolius, kurie turi BET KOKIOS darbo patirties, net virėjo. Tai rodo, kad žmogus nebijo darbo, neleidžia laiko veltui. 

Padirbę metus ar du galėsite pagaliau stoti į Jūsų norimą specialybę, nes jau greičiausiai žinosite, ko iš tikrųjų norite. Be to, jeigu į norimą specialybę neįstojote dėl prastesnių balų, galėsite pataupyti ir sutaupytus pinigus investuoti į norimas studijas. Ši investicija tikrai atsipirks! Atvirkščiai nei investicija į „bet kokias“ studijas.

Nesivaikykite madų. Jeigu Jūsų draugas (-ė) nori būti teisininku (-e), tai nereiškia, kad ir Jums to reikia. Be to, įvertinkite, kiek būsimų teisininkų ar vadybininkų kasmet gauna diplomus. Kaip Jums atrodo, ar Lietuvai tiek jų reikia? Be abejo, jeigu širdimi jaučiate, kad tai yra Jūsų kelias - nedvejokite. Žmonėms, kurie šią profesiją pasirinko iš tikrojo pašaukimo, tikiu, vietos šioje srityje užteks.

Paimkite lapą, susirašykite ant jo dešimt profesijų, kurios Jums atrodo patrauklios (ne labiausiai mokamos, ne prestižiškiausios ar madingiausios, o tos, kurios žadina Jūsų smalsumą, norą gilintis, norą išmokti ir siekti) ir pabandykite kasdien išbraukti po vieną, kurios galėtumėte atsisakyti. Braukite tol, kol liks viena vienintelė.

Manau, profesijos pasirinkime negali būti jokių „bet“ ir jokių alternatyvų. Juk nuo to priklauso Jūsų tolimesnis gyvenimas. O jeigu jau studijuodami suprasite, kad pasirinkote ne tą kelią, kad ši profesija - ne jums, būkite geri, nesikankinkite, nešvaistykite laiko veltui, bandykite rinktis kitą kelią. Manau, kiekvienam pasiseks, jeigu jis tikrai tikės tuo, ką daro. Sėkmės visiems!

--
Turite ką patarti ir Jūs? Rašykite el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba straipsnį kelkite mūsų sistemoje.