Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys iš savo pedagoginės patirties žino, kokį didelį poveikį vaikų ugdymui turi neformalusis švietimas. Neformalusis vaikų ugdymas įvairiais būdais padeda atsiskleisti mokiniui – pažinti save, atrasti savo gabumus ir pomėgius, pažadina atsakomybės jausmą ir pilietiškumą. Tokio poveikio galia įsitikinta įgyvendinant projektą „Piliečio žadintuvas“.
Šiame projekte dalyvaujantys moksleiviai tapo savo bendraamžių švietėjais. Jie identifikuoja ir sprendžia jų bendruomenių problemas, atlieka visuomenei naudingus darbus.
„Moksleiviai išbando save kaip aktyvius, kūrybiškus piliečius, kurie gali kritiškai mąstyti ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje, – sako viceministras V. Bacys. – Svarbu, kai jaunimas įsitraukia į tokius darbus, kurie iš tiesų rūpi vietos bendruomenėms, pavyzdžiui, patyčių prevencija, ir kitiems skleidžia savo patirtį.“
- Pastaruoju metu daug kalbama apie neformaliojo ugdymo svarbą. Ar pernelyg nesureikšminame popamokinės veiklos?
Neformaliojo švietimo esmė – jauno žmogaus vertybių formavimas per asmeninę patirtį. Vaikas ar paauglys, rinkdamasis jam patinkantį užsiėmimą, pats nusprendžia, ko jis nori, ko siekia ir kiek pastangų reikia įdėti dėl to tikslo. Tai ugdo mokinio atsakomybę, moko prasmingai save realizuoti. Be to, naudingai laisvalaikį leidžiantys vaikai yra sveikesni, jie apskritai geriau jaučiasi, jų savivertė aukštesnė. Kitaip sakant, neformaliojo švietimo užsiėmimai ugdo brandžias asmenybes.
Jeigu paauglys po pamokų praleis laiką treniruotėje, konstruktorių būrelyje ar mokysis skambinti gitara, jam, tikėtina, kils mažiau pagundų užsiimti jo sveikatai žalinga veikla. Praktika rodo, kad vaikai, lankantys būrelius, sporto, menų, muzikos mokyklas arba dalyvaujantys mokinių savivaldoje, nevyriausybinių organizacijų veikloje, turi tvirtesnę pilietinę poziciją, yra aktyvesni visuomeniniame gyvenime, anksčiau įgauna asmeninių, socialinių ir kitų kompetencijų.
Jau mokykliniame amžiuje jie būna išbandę įvairias sritis ir dėl to vėliau lengviau apsisprendžia, kokią profesiją pasirinkti. Taigi neformalusis ugdymas formuoja vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines kompetencijas. Per neformalųjį švietimą vaikai iš mažiau galimybių turinčių šeimų lengviau įsitraukia į socialinį gyvenimą. Tas pats pasakytina ir apie vaikus, kurie nenori lankyti mokyklos ar turi bendravimo problemų. Savaime suprantama, tokios veiklos taip pat padeda ugdyti gabius vaikus, atskleisti jų talentus.
- Ilgus metus manėme, kad neformalusis švietimas – meninių ar sportinių gebėjimų lavinimas.
Yra taip manančių tėvų, tokia nuomonė vis dar sutinkama tiek švietimo bendruomenėje, tiek apskritai visuomenėje. Ilgą laiką neformaliojo vaikų švietimo pagrindinis akcentas buvo rezultatų siekimas. Buvo svarbu bet kokia kaina laimėti konkursą, festivalį, sporto žaidynes, o pats ugdymo procesas likdavo antrame plane. Dabar dedame pastangas, kad sudarytume kuo geresnes sąlygas vaikų saviraiškai.
- Pilietinis ugdymas yra įtrauktas į formalųjį švietimą. Ar tikslinga ugdyti pilietiškumo pagrindus ir papildomoje veikloje? Kodėl?
Be jokios abejonės, kad yra tikslinga. Neformalusis švietimas atveria daugiau galimybių naudoti įvairesnes ugdymo formas, metodus, principus. Savarankiškumas, demokratiškumas, pozityvumas užkoduoja pilietiškumui svarbius pagrindus. Savanoriška ar visuomeninė veikla, dalyvavimas priimant sprendimus, pilietinės iniciatyvos – visa tai sudaro pilietinės visuomenės pagrindą. Visus šiuos elementus paprastai realizuoja jaunimo ar su jaunimu dirbančios nevyriausybinės organizacijos, kurios sėkmingai gali ateiti ir ateina į pagalbą mokykloms.
- Vienas iš neformaliojo švietimo būdų – bendraamžių švietimas, kai jaunimo lyderis veda užsiėmimus bendraamžiams įvairiomis temomis. Ar tai pasiteisina?
Bendraamžiai geriau supranta vieni kitus. Empatijos – įsijautimo į kito būseną – momentas čia itin svarbus. Šis metodas ne tik Vakarų šalyse, bet ir Lietuvoje praktikuojamas keletą metų. Bendraamžis–bendraamžiui – tai jaunų žmonių vykdoma veikla, grįsta jų pačių ar bendruomenės poreikiais, besiremianti savarankiškumo, savirealizacijos ir savanoriškumo principais. Labai svarbus čia jaunųjų lyderių parengimas ir palydėjimas, praktinės patirties įgijimas. Atsakingi, veiklūs, savarankiški jauni žmonės – tai mūsų visuomenės atsinaujinimo, pilietinio gyvybingumo galia.
- Neformalusis švietimas nėra privalomas, todėl kartais lankomumas nėra visuotinis. Nuo ko tai priklauso?
Kiekvienas turi teisę ne tik pasirinkti sau patrauklią veiklą, bet ir nepasirinkti jokios organizuotos veiklos apskritai. Taigi lankomumas nėra svarbus vertinimo kriterijus. Antra, neretai vaikams iš atokesnių vietovių sudėtinga atvykti į rajono ar miesto centrą, kuriame susitelkusios neformaliojo švietimo įstaigos ar organizacijos. Kai kuriais atvejais riboja ir finansinės šeimos galimybės, ypač jeigu šeimoje auga ne vienas vaikas.
Šią problemą padėtų spręsti neformaliojo vaikų švietimo finansavimas krepšelio principu. Suaugusieji taip pat gali daryti įtaką vaiko apsisprendimui po pamokų pasirinkti vieną ar kitą veiklą. Gaila, kad dalis tėvų dar mažai domisi tuo, ką jų vaikai veikia, kai baigiasi pamokos, ir nesigilina, kokią naudą gali teikti neformaliojo švietimo užsiėmimai.
- Ar viena mokykla ir jos pedagogai pajėgūs išspręsti šias problemas? Juo labiau nevienodas galimybes turi miesteliuose gyvenantys ir didmiesčių vaikai.
Be abejo, vaikams reikia suteikti didesnį pasirinkimą, ypač atokesnėse vietovėse, o mokytojams – metodinę pagalbą, galimybę tobulinti kvalifikaciją. Šiemet Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonų ir Panevėžio miesto savivaldybės išbando naują neformaliojo švietimo programų finansavimą krepšelio principu.
Vėliau planuojama šį finansavimą taikyti visose savivaldybėse. Tai leistų išplėsti užsiėmimų pasiūlą ir į prasmingas ugdymo veiklas įtraukti apie 50 proc. vaikų. Dabar neformaliojo švietimo užsiėmimus lanko apie 23 proc. vaikų. Nauja finansavimo tvarka kuriama tam, kad įvairius būrelius galėtų rinktis dauguma Lietuvos vaikų, ne tik patys gabiausieji ar gyvenantys didesniuose miestuose. Kiekvienam mokiniui būtų skiriama vienodo dydžio suma mėnesiui, ir jis galėtų rinktis, kokius užsiėmimus ir kur lankyti. Toks finansavimo modelis paskatintų ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus dirbti lanksčiau – siūlyti būrelius atokesnėse vietovėse, didinti pasirinkimo įvairovę.
„Piliečio žadintuvas“ – pilietiškumą skatinantis projektas, organizuojamas „Menų ir mokymo namų“ ir „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ bei vykstantis visus mokslo metus. Į veiklas tiesiogiai įsitraukia 150 mokykl7 ir daugiau nei 2500 moksleivių iš visos Lietuvos. Jaunimas savarankiškai identifikuoja jų bendruomenėje (mokykloje, miestelyje, apskrityje) kylančias problemas ir stengsis jas išspręsti.
