Lietuvoje pirmą kartą vykdomas „Sėkmės mokyklos“ projektas, leidžiantis praleisti savaitę savo svajonių profesijos darbuotojo kailyje, nusiuntė mane išbandyti savo jėgas DELFI redakcijoje.
Ne kiekvienam moksleiviui nusišypso laimė tapti savo svajonių profesijos dalimi jau dešimtoje klasėje. „Sėkmės mokykla“ šiemet suteikė galimybę aktyviausiems penkių Vilniaus mokyklų moksleiviams atsidurti ten, kur jie nori būti.
Man pasisekė atsidurti DELFI sūkuryje. Ryte purtęs drebulys, einant iki redakcijos, pradingo įžengus pro paradines duris, kur tave iškart pasitinka plačiai besišypsanti administratorė, draugiškai besielgiantii su visais į redakciją ateinančiais darbuotojais. Laukiant už mane atsakingos merginos į akis iš karto krito tai, kad dažniausiai į darbą einančių liūdnų ir nepatenkintų žmonių čia tikrai nesutiksi. Vien redakcijos interjeras nuteikia nuotaikingai dienai.
Atvykus mane prižiūrinčiai merginai išgaravo paskutiniai baimės lašai. Buvau pristatyta ir iš karto įtraukta į redakcijos gyvenimą. Patalpose visą laiką vyksta pašnekesiai, aptarimai, kuriuos išgirdę žmonės galėtų nebeskaityti nė vieno žinių portalo, nes kaip pridera žurnalistams, visi čia dirbantys žmonės labai aiškiai ir rišliai dėsto savo mintis ir vos per keliolika minučių sugeba perteikti tiek daug informacijos, kiek turbūt retas išgirstame per kelias dienas.
Į redakciją įžengus vyriausiajai redaktorei, greitai sušaukiamas susirinkimas. Čia labiausiai sužavi tai, kad internetinio portalo darbuotojai domisi ne tik tuo, ką turi padaryti patys, bet nuoširdžiai siūlo savo idėjas kolegoms, rūpinasi ne tik savo, bet ir visų aplinkui esančių gerove. Greitai yra pasiskirstoma darbais, aiškiai išdėstomi dienos planai ir visi kimba į darbus.
Manęs taip pat nepalieka nuošalyje, leidžia pasireikšti ir parodyti savo sugebėjimus, tai sukelia nemaža virpuliuką viduje. Tačiau ir čia visi puola į pagalbą, siunčia man galinčią padėti informaciją, vyriausioji redaktorė aiškiai išdėsto savo lūkesčius, kas taip pat padeda susikoncentruoti ties duota užduotimi.
Dar labiau dieną praskaidrina susitikimas su asmeniniu autoritetu Algimantu Čekuoliu. Susižavėjimas juo išauga dar bent kelis kartus, nes taip išradingai atsakinėti į klausimus sugeba tikrai ne kiekvienas.
Dieną užbaigia ne ką prastesnė užduotis. Bandymas pačiai parašyti reportažą. Sumišimas ir nauja patirtis tikrai išmuša iš vėžių, bet ir čia neapsieinama be pagalbos. Vyriausioji redaktorė nuoširdžiai nuramina ir supranta turbūt kiekvieną.
Pirmoji diena kaip visuomet būna pilna nuotykių ir naujų potyrių, bet kuo aš tikrai šiandien įsitikinau, tai tuo, kad DELFI redakcijoje dirba patys draugiškiausi žmonės, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie visus aplinkinius, kas tikrai nebūdinga tipiškiems lietuviams.
