Ne paslaptis, jog nuo 2004 metų kuriamas siaubo trileris „Pjūklas“ jau tapo neatsiejama kasmetine Helovyno tradicija. Kaip ir kiekvienais metais, siaubo filmų mėgėjams nebuvo leista atsikvėpti ir šiemet: prieš pat Helovyną kinuose ir vėl buvo paleista kruvinoji pjūklo žudymo mašina, tačiau šįkart, filmo kūrėjų teigimu, paskutinį kartą.
Kad ir kaip neįtikinamai šie žodžiai skambėtų, kruvinoji „Pjūklo“ epopėja turėtų pasibaigti sulig septintąja šio, serialu jau tapusio, siaubo trilerio dalimi. Panašu, jog šeštosios šio kankinimų trilerio dalies nepelningumas privertė filmo kūrėjus ieškoti naujų idėjų, todėl šį, neva paskutinį, „Pjūklą“ ankstesnės dalies režisierius Kevin‘as Greutert‘as nutarė paleisti trimačiu režimu.
Panašu, jog šis eksperimentas pasiteisino: „Pjūklas 3D: spąstai atgyja“ savo premjerinį savaitgalį tapo pelningiausiu rodytu filmu tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje. Maža to, šis trimatis septintasis „Pjūklas“ gali tapti net pelningiausiąja dalimi iš visų, mat vos per kelias helovyniškojo savaitgalio dienas šio siaubo trilerio pajamos beveik pasivijo šeštosios dalies viso gyvavimo laikotarpio rezultatą! Ir nors „Pjūklo“ kūrėjai ir kratosi šiam siaubo trileriui klijuojamos „kankinimų porno“ žanro etiketės, panašu, jog toks terminas šiam siaubo trileriui apibūdinti taikomas ne veltui.
Naujausiojo „Pjūklo“ gerbėjai šiurpinami itin brutaliomis filmo scenomis, mat šį kartą filmo kūrėjai šios nesibaigiančios istorijos veikėjams nutarė paspęsti net 11 spąstų! Kaip visada neapsieita ir be grėsmingai skambančio lemtingojo Charlie Clouser‘io kurto graso takelio bei „žaidimą sužaisti“ kviečiančios lėlės, kalbančios dėdės Pjūklo balsu.
Ne itin talentingi aktoriai šiame filme klykia, rėkia, plūsta kraujais ir žūva, na o paini siužeto linija kaip visada priverčia žiūrovus spėlioti, kaip gi visa ši istorija pasibaigs. Deja, tokių didelių netikėtumų kaip pirmosiose dalyse tikėtis neverta. Vis dėlto, šis tas šioje „Pjūklo“ dalyje nuvilia. Daugelio, dar iki tol „pjūkluose“ nematytų aktorių vaidyba yra prasta. Į spąstus papuolę nelaimėliai vien desperatiškai klykia, bet nė kiek neįtikina žiūrovo, na o bylą tirti ėmęs detektyvas Gibson‘as (akt. Chad Donella) šioje niūrioje aplinkoje atrodo gerokai per linksmas.
Paradoksalu, tačiau epizodinį vaidmenį šiame „Pjūkle“ atlikęs populiarios amerikiečių grupės „Linkin Park“ vokalistas Chester‘is Bennington‘as su savo darbu susitvarkė kur kas geriau nei kai kurie aktoriai. Maža to, šioje dalyje žiūrovai beveik neišvys jau kultine siaubo filmų asmenybe tapusio, Tobin‘o Bell‘o įkūnyto, „Pjūklo“ personažo. Ekrane kur kas dažniau šmėžuos žiaurųjį jo palikimą perėmusio sadistiškojo detektyvo Mark‘o Hoffman‘o figūra (akt. Costas Mandylor).
Dar vienas filmo minusas – trimačių kino efektų stoka. Nors 3D neabejotinai sustiprina daugelio filmo scenų tikroviškumą, adrenalino mėgėjai turėtų pasigesti iš didžiojo ekrano į juos skriejančių daiktų: tokių scenų šioje „Pjūklo“ dalyje yra vos kelios.
Nors daugeliu atveju filmo tęsiniai ir sugadina jo pagrindinę idėją ar nuvalkioja siužetą, galiu teigti, jog tokia tendencija šiam siaubo trileriui nebūdinga. Nors daugelio žiūrovų nuomone pirmosios ir antrosios „Pjūklo“ dalies nepavyko pralenkti nė vienam tolesniam tęsiniui, septintoji „Pjūklo“ dalis tikrai išlaikė šiai siaubo filmo sagai būdingą stilių ir savitumą.
Tik kyla vienas klausimas: ar ši dalis tikrai bus paskutinė? Sunkoka patikėti „Pjūklo“ kūrėjais, turint omeny šio „serialo“ pelningumą. Kad ir kaip ten bebūtų, kol kas belieka tikėti šio siaubo filmo kūrėjų pažadais, jog su septintąja dalimi baigsis ir visa „Pjūklo“ epopėja.
Taigi, ar verta žiūrėti šį kruvinąjį kino seansą? Verta, jei esate „Pjūklo“ gerbėjas ir stiprių nervų žiūrovas. Neverta, jei nematėte nė vienos ankstesnės šio „serialo“ dalies. Tuomet ne tik pasibjaurėsite šiuo filmu, bet dar ir nieko nesuprasite.
