Papiktino žinia apie paminklą

Jis nurodė, kad paminklo Rusijos imperatoriškosios armijos kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare (1914-1918 m.), atidengimas buvo planuojamas Vaitiškių kaime, Liudvinavo sen., pirmadienį, 11 val. Tai nurodyta ir Marijampolės savivaldybės internetinio puslapio renginių skiltyje.

Skaitytojas piktinosi sprendimu statyti paminklą žuvusiems armijos kariams. „Matyt, neverta minėti ir gilintis, kad bendra atmintis susijusi su tuometiniais rekrūtais iš „Severno zapadnyj kraj“ bei po paskutinio padalijimo virš 100 metų trukusia carine okupacija (...)“, - piktinosi jis. „Galima ir ant tautos kaip kokiam bradauskiniam nusilengvinti, ir dar popieriaus už mokesčių mokėtojų pinigus nusipirkti, svarbu kad tik sąskaitų apmokėtojai iš Latvių gatvės nenusisuktų, pirštu nepagrūmotų. Gal sakau, vardan tos, didžios draugystės, vertėtų tikrąjį miesto vardą Kapsukui gražinti?“, - aštriomis pastabomis dalijosi skaitytojas.

Paminklu norėta pagerbti visus

Tiesa, renginio - tarptautinės konferencijos iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis.“, kurio programos dalis yra ir gėlių, vainikų padėjimas prie paminklo Pirmojo pasaulinio karo aukoms, organizatorius, VŠĮ „Karo paveldo institutas“, savo puslapyje pateiktoje programoje apie paminklą išskirtinai Rusijos imperatoriškosios armijos kariams neužsimena.

DELFI pavyko susisiekti su VŠĮ „Karo paveldo instituto“ vadovu Jurijumi Trakšeliu.

„Tai paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms. Vilniaus rajono apygardos teritorijoje, o tai – Kauno ir Vilniaus gubernijų teritorija, buvo Pirmoji armija, kurioje mobilizacijos metu buvo lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių batalionai. Bet, žinoma, tai buvo Rusijos imperatoriškosios armijos divizijos“, – teigia J. Trakšelis.

Anot jo, analogiškas paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms pastatytas ir Klaipėdoje.

„Tais laikais buvo akcentuojama ne tautybė, o tikėjimas – buvo ir stačiatikių, ir katalikų. Kadangi Rusijos armijoje daugiausia buvo stačiatikių, paminklo centre – stačiatikių kryžius. Tiesa, siekiant pabrėžti, kad visus vertiname tolerantiškai, ant granito plokštės pavaizdavome kelis kryžius – vieną stačiatikių, vienas katalikų. Šie du kryžiai skirti pagerbti lietuviams ir latviams“, – sakė J. Trakšelis.

Anot jo, šioje vietoje palaidota 350 karių. Paklaustas, kaip vertina nepalankias nuomones apie šį paminklą, J. Trakšelis atsakė: „Visada gerbiame visuomenės nuomonę, tačiau pateiksiu pavyzdį – pastatėme paminklą pirmam nežinomam kareiviui. Manoma, kad po 1914 m. rugpjūčio 3 d. iki Rytų Prūsijos operacijos, kai užgrobė dabartinį Kudirkos Naumiestį, žuvo 500 žmonių, o pirmas žuvo lietuvis. Būtent šiam lietuviui pastatėme pirmą savo paminklą, jis stovi Kudirkos Naumiestyje.“

J. Trakšelio teigimu, ateinančių metų gegužę organizacija ketina dalyvauti konferencijoje, kuri bus skirta fortams, kaip Pirmojo pasaulinio karo paminklams. Konferencijoje bus svarstoma, kaip pritraukti turistų į tokias istorines vietas.

Marijampolės savivaldybė „kriminalo neįžiūri“

Patį paminklo pastatymą finansavo Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje. Tai nurodoma Marijampolės turizmo informacijos centro internetiniame puslapyje, informaciją patvirtino ir Liudvinavos seniūnijos, kur buvo pastatytas paminklas, seniūne Irena Lunskienė.

Susisiekus su Marijampolės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Jūrate Zakarevičienė, ji sakė „kriminalo nematanti“. „Paminklas yra atidarytas rusų karių kapinėse, ten yra palaidoti žmonės ir jų atminimui statomas paminklas, kurį finansavo Rusijos Federacijos ambasada ir VŠĮ „Karo paveldo institutas“. Savivaldybė prisidėjo tiktai tiek, kad priėmė aukšto rango svečius. Galų gale visame pasaulyje, lapkričio 11 d., 11 val. tylos minute pagerbiami žuvusieji, skamba himnas ir Europos šalyse, ir praktiškai visame pasaulyje, kur vyko karas. Mes, stengdameisi laikytis tų tradicijų, taip pat paminklo atidengimą pradėjome 11 val. su trimito garsais ir pašventinimu. Taigi aš jokios tragedijos nematau, kad įamžintas žuvusių atminimas ir kad dar viena vieta sutvarkyta. Labai pasidžiaugiau, labai gražiai atrodo, labai tvarkingai ceremonija praėjo ir popas pašventino ir nereikia įžiūrėti kriminalo. Juolab, kad rusų kapų Pirmo pasaulinio karo aukų visoje Lietuvoje yra maždaug 400 vietų“, - nurodė J. Zakarevičienė.

Ji sakė apie neigiamas reakcijas negirdėjusi. „Neigiamos reakcijos nebuvo, nes rusų kapai tvarkomi visoje Lietuvoje – ir Šakiuose, ir Kaune, ir dar kitose vietose“, - kalbėjo ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (392)