Dvylikta klasė, šimtadienis, paskutinis skambutis, egzaminai, išleistuvės. Tokia gausybė įvykių, švenčių, abiturientams ir gausybė išlaidų tėvams. Pati mokyklą baigiau beveik prieš dvidešimt metų. Bet žiūriu, problemos dėl abiturientų švenčių nesikeičia. Noriu pasidalinti savo klasės išleistuvių istorija.
Kai visa klasė gyveno išleistuvių nuotaikomis, viena klasiokė, pavadinkime ją Irena, nuo viso šito šurmulio atsiribojo, niekur nesikišo, nesidalino planais kaip pasipuoš. Nelabai to ir pastebėjome, įsijautę į savo nuotaikas. Tik kai buvo suskaičiuotos galimos šventės išlaidos ir pradėti rinkti pinigėliai, Irena pasakė, jog nedalyvaus. Puolėme klausinėti, gal šventinė programa nepatinka, juk mūsų klasė visada buvo vieninga, kažkaip visada rasdavome kompromisą ir še tau dabar, viena iš mūsų nedalyvaus šventėje.
Pagaliau Irena pasisakė, jog jos tėvai neteko darbo ir išvyko gyventi pas močiutę į kaimą. Močiutei padeda ūkyje - pieno, mėsos, daržovių namuose niekada netrūksta, o va grynųjų... Sužinojusi priežastį, dėl kurios Irena negali atvykti į išleistuves, auklėtoja pasiūlė išeitį: pasiūlyti dalyvauti išleistuvėse nemokamai. Juk visada šventėse vaišių užsakoma daugiau. Su džiaugsmu pasinaudojome auklėtojos pasiūlymu. Irena iš pradžių nenorėjo sutikti, bet prikalbinome.
Kaip sumažinome išlaidas išleistuvėms:
Mokykla leido šventę rengti valgykloje, taip sutaupėme sales nuomai. Tereikėjo tik papuošti. Maistą užsakėme vienos abiturientės tėvų kavinėje, taip sumokėjome tikrą maisto kainą, be jokių antkainių.
Gėlių salės puošybai nepirkome, lauko gėlėmis puošėme, kurių reikėjo atrasti ir prisiskinti. Padėjo draugai.
Geranoriškai prisidėjo kas kuo gali prie šventės ruošimo: idėjomis, darbu, ryšiais, transportu.
Apranga - tikrai visko naujo nereikia pirkti, pasižiūrėki savo, mamos spintas ir tikrai ką nors įdomaus atrasi, truputį persiūvus, pakoregavus, gali atrodyti tikrai puikiai.
Makiažas, manikiūras, šukuosena - ar tikrai neturi draugių, kurios be jokio užmokesčio tau pagelbės.
Gėlės - paimkime bijūnus, ar kada įsižiūrėjote kokios tai gražios gėlės, ir kiekviena močiutė juos augina. Dėl mylimų anūkų ir jų daugų su mielu noru nušienaus nors ir visą savo gėlių darželį. Ir dar jausis labai laiminga, jos darbas reikalingas, įvertintas.
Patiems organizuotis šventę kainuoja daug laiko, idėjų, bet piniginei mažesnis šokas. Gal ne viskas klosis kaip planavote, bet tai tik šventei suteis gyvumo ir susitikus po daugelio metų tie menami nesklandumai sukels tik šypseną.
--
Nėjai į savo išleistuves? Papasakok savo istoriją! Siųsk rašinius el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelk savo straipsnį DELFI Piliečio sistemoje!
