Būdamas ketvirtakursis turėjau atlikti praktiką įmonėje. Laimei, mums leido įmonę pasirinkti patiems. Pasirinkau vieną geriausių, mano nuomone, tos srities įmonių ir jau iš pradžių ėjau su mintimi, kad tai – mano šansas. Norėjau parodyti viską, ką sugebu ir tokiu būdu atkreipti įmonės vadovų dėmesį.
Mano praktikos užduotys nebuvo kavos virimas ar dokumentų kopijavimas, aš tikrai dirbau! Atlikinėjau visus darbus, kuriuos dirbo ir kiti darbuotojai. Greičiausiai viskas priklauso nuo srities.
Į darbą nežiūrėjau atsainiai, tikrai stengiausi viską padaryti kuo geriau. Pats taip pat buvau iniciatyvus, siūliau savo idėjas, sakiau savo nuomonę apie vieną ar kitą dalyką. Galbūt dėl to man ir pasisekė – po praktikos mane pakvietė likti! Ir nors tą mėnesį dirbau nemokamai, tačiau visos mano pastangos galų gale atsipirko.
Kiti mano bendrakursiai taip pat atliko praktiką tuo pačiu metu toje pačioje įmonėje, tačiau nė vienas jų pasiūlymo likti nesulaukė. Ir aš žinau, kodėl – jie darė tik tiek, kiek reikėjo ir nė trupučio daugiau, o kartais ir to nepadarydavo. Jiems praktika buvo „atsifutbolinimui“, kad tik pasirašytų, o man, kaip jau minėjau, tai buvo galimybė parodyti save.
Todėl visiems jauniems žmonėms siūlau pasinaudoti šia galimybe ir atlikti praktiką. Ne kartą teko girdėti, kaip žmonės pasirūpina „fiktyvia“ praktika - į įmonę neina, o tik gauna parašiuką. O gaila, juk tai puiki galimybė pasimokyti, užmegzti kontaktus, susipažinti su darbo specifika. Nepraleiskite jos!
--
Pasilikote dirbti po praktikos? Pasidalinkite savo istorija ir patarimais! Siųskite rašinius el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelkite savo straipsnį DELFI Piliečio sistemoje!
