Išleistuvių idėja yra labai graži - pasibaigė vienas gyvenimo etapas, gretai prasidės naujas, o išleistuvės kaip ir įtvirtina tą takoskyrą. Paskutinį kartą su klasiokais, laidos draugais, mokytojais, o kai kurie ir su tėvais, galime pabendrauti visiškai laisvai, pašokti, apsikeisti įspūdžiais, sukauptais per 12 mokyklos metų. Tačiau, deja, šis malonumas skirtas ne visiems.
Kai dabar pagalvoju, tėvai greičiausiai būtų radę pinigų mano išleistuvėms. Kadangi viskas vyko labai seniai, net neprisimenu, kiek turėjome už jas mokėti, tačiau suma nepasirodė maža. O ji ir nebuvo maža, vien dėl to, kad kai kurie tėveliai pareiškė, kad „iš plastikinių indų mano vaikas nevalgys!“. Kaip ir visur, ir visada yra norinčių ir galinčių bei norinčių, bet negalinčių. Kažkodėl visada laimi norintys ir galintys. Matyt, tėvams yra gėda pasakyti „ei, stabdykite arklius, mes neturime tiek pinigų“. Nes gi tos poniutės vaikelio išleistuvės, viskas turi būti iškilminga ir įspūdinga.
Tačiau į išleistuves nėjau, visgi, ne dėl to, kad neturėjau pinigų (nors ir jie buvo ne silpniausias argumentas). Gal prieš du mėnesius, dar net neprasidėjus abitūros egzaminams, mano klasiokės jau kalbėjo apie tai, kokias sukneles vilksis, kokias ir kur šukuosenas darysis, kokį makiažą, kokius batelius pirks, į kokį soliariumą vaikšto. Atsimenu, sėdėjau, klausiausi ir negalėjau patikėti, kad kažkam labiau rūpi suknelės spalva, o ne tai, kaip pasiruošti abitūros egzaminams. Tiesa, absoliuti dauguma šių merginų, paklaustos, kur nori stoti, atsakydavo „bet kur, kad tik priimtų“, tad nenuostabu, kad pažymiai ir rezultatai nerūpėjo, juk šiandien universitetai ima visus.
Negalėjau atsistebėti ir negalėjau priimti tos tuštybių mugės. Nusprendžiau neiti į išleistuves, nors, kaip jau minėjau, mano tėvai greičiausiai būtų radę pinigų ir suknelei, ir pačioms išleistuvėms. Tiesiog nenorėjau. Su tokiais man ne pakeliui. O gyvenimas tą ir patvirtino - šiandien mes visiškai nebebendraujam. Ir net ne dėl to, kad nėra laiko, o dėl to, kad NETURIME APIE KĄ. Tai yra žmonės, kuriems ir toliau labiausiai rūpi jų suknelės ir bateliai, matyt, jų vaikai bus tokie patys. Nenorėčiau, kad būtų mano vaikai...
--
Nėjai į savo išleistuves? Papasakok savo istoriją! Siųsk rašinius el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt arba kelk savo straipsnį DELFI Piliečio sistemoje!
