SAVAITĖS TEMA. Pasirinkau populiarią specialybę ir to NEsigailiu

pagarba autoriui, zinojusiam, ko jis nori. Mano atveju buvo taip - baigiau mokykla, emigracija tuo metu buvo kazkas panasaus i kinieciu nelegalu invazija i JAV, todel islaikius puikiai egzaminus buvo tik dvi galimybes - stoti i universiteta arba nieko neveikti. Buvau pareiginga, tvarkinga mergaite, stojau i universiteta. Pirmu numeriu isirasiau ekonomika, bet neistojau, antru - teise. tuo metu nezinojau, ko noriu, reikejo kazka veikt ir tiek, be to ziniu nebuvo tiek, kiek dabar moksleiviams pateikiama, turiu omenyje interneto sklaida. taigi pradejau studijuoti, nepatiko, bet nemeciau, is pradziu guodziau save, kad gal kitamet taps idomiau, galiausia pradejau itikinet save, kad tik pradejusi dirbti suprasiu, kokia tai puiki specialybe. Stai turiu magistro diploma, keleta metu patirties teisineje srityje ir esu klaikiai nepatenkinta savo pasirinkimu. Nekenciu savo darbo, karjeros sioje srityje nepadarysiu niekada, bet talentu neturiu, blaskytis metantis i nauja sriti, kuri, didele tikimybe, man taip pat nepatiks, nematau prasmes. Taip ir gyvenu kankindamasi del netikusio pasirinkimo, kai kasdienes darbo uzduotys erzina, yra visai neidomios ir turiu perlipti per save, kad pasistengciau jas atlikti gerai. Jei kas nors grazintu mane desimt metu atgal, o galimybes butu tokios, kaip siandien, as po mokyklos emigruociau, dirbciau paprastus darbus ir gal po keliu metu suprasciau, ko noriu siekti.

Tai kodėl gerbiamas autorius nesigaili, taip ir liko neaišku. Kyla įtarimas, kad rašė ne jau senokai mokslus baigęs asmuo- labai jau daug pamokslavimo.

Atrodo, kad autorius skaito mano mintis :)