Pivašiūnai
Pivašiūnai įsikūrę šalia Gineitiškių miško ir nuotabaus Ilgio ežero. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimelis paminėtas XVII a viduryje. Šiuo metu Pivašiūnuose galima pasigrožėti paminklais, piliakalniu, Švč. Mergelės su kūdikėliu skulptūra, šventove. Miestelyje taip pat yra poilsio parkelis, mokykla, prieš kelis metus atšventusi gyvavimo šimtmetį.
Verta paminėti, kad herbas, vėliava ir antspaudas miesteliui suteiktas tik 2006 metais rugpjūčio 15-ąją dieną.
Šventovės istorija ir stebuklingasis paveikslas
Pasak istorinių šaltinių, pirmoji bažnyčia, statyta 1648 m. ir antroji – 1766 m. sudegė, išliko tik stebuklingasis Mergelės Marijos paveikslas. Trečią kartą, 1825 metais ant aukšto kalno, iškeliančio šventovę virš kaimelio, pastatytoje lotyniško kryžiaus formos medinėje bažnyčioje, atsispindi klasicizmo architektūros bruožai. Ji tebestovi ir dabar.
Pasak menotyrininkų, paveikslas, tapytas apie XVII a., pritraukia daugybę maldininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio, išsiskiria savo amžiumi, apimtimi ir tapyba. Atvaizduojamųjų Marijos ir Kūdikėlio rūbai iš paauksuotos skardos, ant galvų – spinduliuojančiom aureolėm apjuostos karūnos, aplink kurias dvylikos žvaigždučių vainikai.
Išskirtina ir tai, kad paveikslas nukabinėtas dėkingumo ženklais – votais. Tai tarsi dovanos už patirtas malones, įvykusius stebuklus. Nors praūžus dviems karams, Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas buvo atrestauruotas, maldininkai tiki, kad jis – nepaprastas, stebuklingas ir šventas. Žmonės liudija, kad Mergelė Marija išgydė daug žmonių, padarė nemažai stebuklų, tačiau tikrosios liudijimų knygos sudegė per gaisrus.
1988 m rugpjūčio 14 dieną kardinolas Vincentas Sladkevičius vainikavo paveikslą Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo dovanotomis karūnomis, taip pat jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Nuo to laiko, kiekvieno mėnesio 15 dieną, maldininkai susirenka garbinti Pivašiūnų Švenčiausiąją Mergelę ir prašyti dangiškosios globos.
2013 metais Pivašiūnų bažnyčia švęs paveikslo vainikavimo 25 metų Jubiliejų
Žolinės atlaidai
Ypatingai garsūs Pivašiūnų Žolinės atlaidai (laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmo santrauka, 312), švenčiami kiekvienais metais nuo rugpjūčio 15 d. iki 22 d. Tomis dienomis šią vietą su maldomis ir giesmėmis aplanko visa Lietuva.
Šiais metais, rugpjūčio 15 dieną, Pivašiūnuose įvyko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmė, buvo meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius. Atlaidai pritraukė tūkstančius žmonių - vienus pasimelsti, kitus – dėl pramogų. Kaip ir kiekvienais metais, šiemet greta bažnyčios buvo įsikūrusios mugės, kuriose buvo galima įsigyti religinių suvenyrų, šventų knygų, tradicinių atlaidų saldainių. Taip pat buvo ir natūralios rankų darbo kosmetikos, medaus, duonos, mėsos. Populiarios buvo ir lauko kavinės. Vaikus viliojo cukraus vata, momentinės loterijos.
Dėl padaugėjusių vagysčių, savanoriai vaikai, vaikščiojantys aplink bažnyčią, ragino saugotis kišenvagių, vaišino vandeniu. Ant kalno, šalia šventovės, žmonės lankė Pivašiūnų kapinėse palaidotus artimuosius. Buvo jaučiama šventinė, iškilminga, stebuklinga atlaidų dvasia.
Likusias septynes Žolinės atlaidų dienas bus meldžiamasi už Šeimas ir Šeimos centrų darbuotojus, dvasininkus ir vienuolius, ligoniu ir Caritas darbuotojus, tikybos mokytojus, visus pedagogus ir Katechetikos centrų darbuotojus, vaikus, jaunimą, Jaunimo centrų darbuotojus, parapijas ir bendruomenes.
