Daugiau nei prieš pusšimtį metų Šepetoje gyvenęs ir mūsų kraštą aprūpindavęs įvairiais moliniais indais puodžius Mykolas Mackevičius baigė savo verslą, atėjus į buitį lengvesniems, patvaresniems metalo ir plastiko indams. Tačiau ne vienos šeimininkės namuose sovietiniais metais buvo molinių indų servizai, nėriniuotos lino staltiesės. Tai buvo tarytum tautiškumo saugojimas, pasididžiavimas tuo, kad vis dar tebesinaudojam daiktais, kokius turėjo mūsų tėvai, seneliai, proseneliai.
Atkūrus nepriklausomybę, mes pasimetėme tarp daugybės patogių grožybių. Šiandieninė auganti būsimoji šeimininkė vargu ar besvajoja turėti molio servizus, lino staltieses.
Kupiškio rajono Šepetos Almos Adamkienės pagrindinė mokykla dalyvauja Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projekte AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms). Gruodžio pirmąjį penktadienį mokiniai turėjo progą susitikti su dailininku, Lietuvos tautodailininkų Sąjungos Kauno bendrijos pirmininku Valentinu Jezersku. Dailininkas patraukliai, suprantamai pasakojo apie lietuviškus suvenyrus. Lyg ir nelabai patraukli tema paaugliams. Tačiau gerai išmanančio savo veiklos sritį žmogaus žodis, daugybė iliustracijų, prikaustė mokinių dėmesį ilgam. Suvenyras šiandien jau nėra tas mažas, nebrangus dirbinėlis, skirtas prisiminti kraštui, kuriame lankeisi. Šiandien jo nevaržo nei kaina, nei apimtis. Suvenyrų reikia visokių.
Lietuvių liaudies kūryba, buities reikmenys, pasirodo, ne tik reprezentuoja mūsų kraštą, bet gali rasti vietą mūsų šventėse ir buityje. Ne vienas iš mūsų jau puošiamės šiltomis raštuotomis pirštinėmis, riešinėmis, lino rūbais. Tautinis kostiumas kol kas neprigyja kaip išeiginis rūbas. Jis brangus ir nelabai patogus judriam šiandienos žmogui. Laikas bėga. Tapę turtingesniais, gal iš anksto prieš šventes užsisakinėsime tautinius kostiumus kaip austrai, vokiečiai ar kai kurių kitų šalių gyventojai.
Šimtmečiais kurti ir tobulinti daiktai, tapę dabar jau liaudies meno dirbiniais, suvenyrais, yra mieli lietuvio širdžiai, įdomūs mūsų svečiams, ekologiški. Gal kas iš klausiusių dailininko pasakojimo, ateityje prisidės prie liaudies kūrybos išlaikymo, tobulinimo. Gal savo buičiai gražinti, o gal ir savo kraštui garsinti. Juk turim nagingų mokinių, gebančių sukurti suvenyrų mūsų svečiams.
AKIM projektas leidžia mokiniams prisiliesti prie įvairių sričių Lietuvos menininkų kūrybos, susipažinti su tikrosiomis meno vertybėmis, skatina atidžiau pažvelgti į save, savo aplinką. Mokinių reakcijos, likę įspūdžiai po susitikimų rodo, kad jiems to reikia.