DELFI Gytis sakė prisimenantis nelaimės dieną 1986-aisiais. „Tada buvau visiškai mažas ir žaidžiau kieme. Pamenu, buvo saulėta. O tėvai, apie tai, kas įvyko, man pasakė berods po dienos kitos“, - pasakojo Gytis. Tiesa, kas įvyko, labai aišku nebuvo: „Iš tikrųjų, nelabai mes ką supratom – nelabai buvo informacijos, tik kad kažkas sprogo. Jau po to išaiškėjo tragedijos mastas“. Jis prisimena, kad sužinojus naujieną, mažiau stengdavosi būti lauke.

Apie kelionę į Pripetę ir Černobylį jis sakė svajojęs jau seniai. „Buvo labai įdomu, nes aš kokius 2- 3 metus prieš tai jau norėjau nuvažiuoti, bet vis nepavykdavo...Buvau prisižiūrėjęs nuotraukų, filmų, prisiskaitęs straipsnių, - pasakojo jis. - Ten, kaip buvo, taip viskas ir palikta – aišku, daug kas išvogta, pavyzdžiui, metalo vagių. Kiek aš atsimenu, tai buvo miestas, kuriame gyveno daug jaunų šeimų – visiems garantuotas darbas, begalės sporto salių, kavinės, restoranai. Ir staiga vieną dieną nieko nebėra“.

Gytis į Pripetę bei Černobylį lapkričio mėnesį vyko su specialia ekskursija. „Ten vis dar pavojinga. Reikia laikytis saugumo instruktažo: nevaikščioti per samanas, kurios sukaupusios nemažai radiacijos, neliesti jokių grybų, vandens, jokių daiktų, kurie mėtosi, ir iš pažiūros atrodo visai „nekalti“, - kalbėjo Gytis. - Buvo pasakyta, kur neiti ir ko neimti“.

Didžiausią įspūdį, pasak Gyčio, jam padarė Pripetė. „Įsivaizduok – atvažiuoji į miestą ir jame visiškai nieko nėra, tuščia. Netgi buvo tokia mintis, kad tai jau miškas, kuriame yra miestas – eini pagrindine gatve ir supranti, kad ten kažkada buvo pagrindinė gatvė – pagal ženklus gali spręsti, o dabar apžėlusi žole, auga medžiai. „Šokiravo, kad iš miesto didybės nieko neliko“, - kalbėjo Gytis.

Jis pasakojo nuvažiavęs ir į šalia Černobylio bei Pripetės esantį kaimelį. „Jame gyvena penki žmonės. Kai klausi ten gyvenančio vyri su žmona, kodėl jie liko ir neišvažiavo, jie tiesiog sako – „o kam?“. Jie sako - „tie, kurie išvažiavo kitur, ten ir mirė, o čia mūsų namai“. Ten reikia pabūti“, - sakė jis.

Gyčio nuotraukos iš Pripetės ir Černobylio buvo eksponuojamos Rūdininkų knygyne, parodoje „Sustojęs laikas“. Vaikinas pasakojo fotografavęs ir anksčiau – eksponavęs apleistų dvarų nuotraukas. Ateityje jis taip pat planuoja važiuoti ir fotografuoti istoriją turinčias apleistas vietas.

Siūlome pasižiūrėti Gyčio fotografijas iš Ukrainos:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)