Ačiū jog dalinotės savo dideliais ir mažais darbais, mintimis, kaip gražinti ir garsinti Lietuvą. Kaip žadėjome, dovanojame Jums 10 skrydžių oro balionu „Lituanica“. Atėjo metas skelbti laimėtojus!

Kęstutis Petronis (Vilnius)

„Sukūriau Lietuvos Nacionalinio stendo koncepciją ir ekspozicijos projektą parodoje EXPO 2010 Šanchajuje. Parodoje Lietuvos ekspozicija pavadinimu „F-LY Lithuania“ pritraukė rekordinį lyginant su buvusiais Lietuvos paviljonais lankytojų skaičių - 5,5 mln. potencialių Lietuvos turistų. Lietuvos paviljono išorės ir vidaus ekspozicijos apipavidalinimo idėja pagrįsta skrydžio oro balionu Lietuvoje simuliacija. Dariaus ir Girėno žygdarbio, „Lituanica“ vaizdas ant oro baliono puošė pagrindines Lietuvos paviljono erdves ir garsino Lietuvos vardą užsienyje. Projektas pristatė Lietuvą pasauliui kaip skrydžiams palanką šalį, o lietuvius kaip mylinčią aviaciją tautą“.

Jurga Budrytė (Vilnius)

„Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, pagaminčiau 80 popierinių aitvarų su kutais. Ant kiekvieno nupieščiau po „Lituanicos“ lėktuvą. Juos vienu metu paleistume Vilniuje, nuo pievos prie Baltojo tilto, gražų vasaros vakarą“.

Edita Aleksandravičienė (Šiauliai)

„Nėra abejonės, kad mano nedidukas darbas yra įkvėptas „Lituanicos” žygdarbio, nes tai prieš kelis metus sukurta „Lituanicos“ diorama, kuri puošia „Lituanicos“ restoraną Bektone, Rytų Londone. Atrodo toks nedidelis kūrybinis darbas, bet užduotis mane be galo sužavėjo. Neatsitiktinai pasirinkau fono nuotrauką, kuri buvo fotografuota anksti ryte viename iš Lietuvos oro uostų - šis rytinis dangus asocijavosi su „Lituanicos“ skrydžiu, tiksliau su tuo 1933 metų liepos 17 dienos rytu, kuomet žmonių minia Aleksoto oro uoste laukė pasirodant didvyrių, tačiau, „Lituanicai“ nepasirodžius, paryčiui žmonės išsiskirstė: nors dangus degė, žmonių širdyse ir mintyse „Lituanica“ bei du didvyriai - Steponas Darius ir Stasys Girėnas - visad išliko danguje: drąsūs ir ryžtingi!
Tikiu, kad savo nedideliu prisidėjimu prie šio projekto, bent kiek įkvėpiau draugus, pažįstamus ir kitus tautiečius, kurie gyvena Londone ir lankosi "Lituanicos" restorane, prisiminti legendinės „Lituanicos“ istorinį skrydį ir galbūt pagaliau pasiryžti įgyvendinti slapčiausią savo svajonę!“.

Albinas Čaplikas (Kaunas)

„Penki sakiniai ... Vos prasidėjus darbo dienai nuskambėjo telefono skambutis - mano paskutinio straipsnio herojus rėžė be užuolankų, kad esu šlykščiausias purvasklaidos atstovas ir jis dar mane patampysiąs po teismus. Žinojau, kad esu teisus, bet įsiminiau ir F. Moriako žodžius, kad teisingumas be gailestingumo – pats siaubingiausias dalykas pasaulyje. Reikėjo skubėti, tačiau kelias valandas negalėjau parašyti nė eilutės, nes jaučiausi prislėgtas, gyvenime pridaręs galybę nuodėmių ir nebeturintis jokios teisės pakilti. Nusprendžiau pasivaikščioti, tačiau tarpduryje sutikau senutę, kuri su dėkingumo ašaromis akyse man įteikė puokštę nežinomo pavadinimo nuostabių lauko gėlių, padėkojo už paskutinį mano straipsnį ir pasakė, kad jis jai suteikė jėgų. Sugrįžau prie darbo stalo ir supratau, kad rašysiu paskutinio straipsnio tęsinį“.

Tomas Kiniulis (Tauragė)

„Sukurtas detalus „Lituanica“ trimatis modelis. Programa skirta laisvai apžiūrėti lėktuvo išorę, pagal „Lituanicos“ brėžinius iš knygos „Į Lietuvą / J. Balčiūnas J. Čiapas“ (V., 1996) Su šiuo darbu jau dalyvavau bendrapavardžio Tauragės Žalgirių gimnazijos fizikos mokytojo Antano Kiniulio projekte „Tarp Žemės ir Kosmoso 2013“ - skirtą Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti. Kuriant šiuos darbus vertingais patarimais prisidėjo mano klasės draugas Kristijonas Zykas“.

Edvinas Stankūnas (Kauno raj. Bernatonių k.)

„Lituanicos“ skrydis per Atlantą — įrodymas, jog ir mažų valstybių piliečiai gali nustebinti pasaulį savo idėjomis, technologijų ir mokslo pasiekimais. Būtent tokia nuostata vadovaujuosi dalyvaudamas mokslo populiarinimo veikloje Lietuvoje, nes tikiu, jog lietuvių mokslininkų sukurti darbai yra verti didesnio visuomenės dėmesio. Jau 4 metus savo lėšomis dalyvauju įvairių mokslo festivalių (pvz. Tyrėjų naktis) renginių organizavime, Kauno Technologijos universitete vedu paskaitas su demonstraciniais eksperimentais Moksleivių universiteto dalyviams, nuolatos dalyvauju mokslinėse konferencijose (Life Sciences Baltics 2012 ir kt.), savanoriauju (ForumOne 2013). Už vykdomą veiklą ir talentais pasiektus pasiekimus esu apdovanotas aštuoniolika Kauno rajono savivaldybės administracijos kultūros, švietimo ir sporto skyriaus diplomų, šešiais Švietimo ir Mokslo ministerijos diplomais ir pagyrimo raštais, J.E. Dalios Grybauskaitės sveikinimu už aukso medalį Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje. Nors aš dar tik būsimas abiturientas, bet tikiu, jog viskas yra įmanoma, jei kelyje neprarandame tikėjimo tuo, ką darome“.

Virginija Žurbenkienė (Budraičių kaimas, Tytuvėnų seniūnija, Kelmės rajonas)

„Budraičių gyvenvietės aktyvūs žmonės 2002m. subūrė aplinkinių kaimų žmones į bendruomenę, nes gyvenvietėje nebuvo kultūros namų, bibliotekos. 2005-2007m. įkūrė „Budraičių trijų kartų namus“, 2008m. įkūrė pirmąją Lietuvoje bendruomeninio verslo ekologiškų vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėlę, kurioje dirba bendruomenės nariai, 2011m. įrengė sulčių spaudyklą ir teikia sulčių spaudimo paslaugą vietos gyventojams, o 2012m. bendruomenės namuose atidarė savanoriškais pagrindais veikiančią biblioteką. Bendruomenės savanoriai vykdo įvairias veiklas. Už kaimo verslų plėtojimą parodoje „Ką pasėsi...2009“ bendruomenė buvo apdovanota ŽŪM Padėkos raštu, o 2010m. nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“ tapome nominacijos „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“ laimėtojais. „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Janina Skeberdienė straipsnyje „Trijų kartų bendruomenės dešimtmetis“ rašė: „Trimis banginiais galima būtų įvardinti tris žmones, daugiausiai nuveikusius per nueitą dešimtmetį. Bendruomenės tarybos narė, projektų vadovė Virginija Žurbenkienė parengė ir su bendruomenės savanoriais savo kaime įgyvendino 28 projektus už 604 450 litų, 2004-aisiais su bendraminčiais inicijavo Leader grupę Kelmės rajone, vadovavo bandomosios strategijos rengimui, kuri atrankos konkurse Kelmės rajono bendruomenėms 2006m. laimėjo pusę milijono litų. Bendruomenės tarybos pirmininkei Virginijai Umantienei tenka nemenka organizacinio darbo našta: kultūrinės veiklos organizavimas, koordinavimas, svečių priėmimas, atstovavimas ir daugybė ūkinių rūpesčių, kurių išvardyti ar nusimesti nuo pečių neįmanoma. Bendruomenės seniūnas Benediktas Andrulis dienų dienas leido kuriant bendruomenės namus, inicijuoja ūkinę pagalbą bendruomenės žmonėms. Autoritetas, darbščioji bitelė“.

Rita Mačerauskienė (Utenos raj. Sirutėnų k.)

„Ateities kartoms paliekame K N Y G Ą - kaip šviesulį, kaip galimybę iš nuotraukų akimis pačiupinėti istoriją, kaip pagarbą kažkada čia gyvenusiems, dirbusiems ,kūrusiems, užgesusiems. Ir dūšioj bus ramiau, nes mūsų vaikai žinos, kad tas kalnelis, dabar jau apaugęs krūmais - dvarininkų kapai, kad keistas didelis akmuo miškelyje Laumės stalu vadinamas. Surinkta daug informacijos, pakalbinti dar gyvi likę istorijos liudininkai, prisimintas pokaris, dvaro gyvavimo laikai, kolūkis, atgimimas. Mano rankose - keli šimtmečiai! O jūs imkit, skaitykit, mąstykit, prisiminkit, išsaugokit ir GYVENKIT, nes kiekviena vakarykštė diena - šiandien jau istorija“.

Irena Mėdžiuvienė (Kazlų rūda)

„Apie keletą žmonių iš Kazlų Rūdos, kurie kažką gero padarė dėl Lietuvos. Aurelija Mėdžiūtė, mokytoja lituanistė, dabar pensijoje, su literatų būreliu „Diemedis“ apkeliavusi turbūt visą Lietuvą, jos mokiniai daug metų buvo įvairių konkursų laureatai, o spektaklius dar ligi šiol prisimename. Netgi tais tarybiniais laikais jos mokiniai žinojo ir Brazdžionį, ir Mačernį, ir Škėmą. Tai pavyzdys, koks turi būti mokytojas.

Algimantas Lelešius, 1991 m. organizavo partizanų perlaidojimą. Savo rankom surinko 7 partizanų kaulus, užkastus prie buvusio ,,stribyno“ tualeto, perkėlė juos į kapines ir savais pinigais pastatė kryžių. Vėliau inicijavo paminklų pastatymą keliose partizanų žūties vietose. Buvo savanoris parlamente. Dirba politinių kalinių ir tremtinių muziejuje Marijampolėje, pats yra prisidėjęs prie to muziejaus įkūrimo.

Irena Mėdžiuvienė, 1993 m. su kolege surinkom iš asocialių šeimų (netgi sąvartyno) badaujančius vaikus ir buvusio vaikų darželio patalpose, maitinome juos pietumis. Šį projektą finansavau keletą metų (maitinosi apie 20 asmenų, vėliau ne tik vaikų). Ši iniciatyva peraugo į ,,Caritą“, 1992 m. kai Lietuvoje buvo ganėtinai nyku, su savo sūnais ėmėmės organizuoti gatvės krepšinį. Keletą metų tai buvo puikios ne tik miestelio, bet viso regiono šventės“.

Tomas Staniulis (Palanga)

„Parašiau knygą „Vėjų valdovas. 7000 jūrmylių M. K. Radvilos Našlaitėlio keliais“. Penkerius metus plaukiojau jūromis ir rinkau medžiagą istorinei knygai apie asmenybę, karį, valdovą, piligrimą, kuris prieš 430 metų garsino Lietuvos vardą, užsakė pirmąjį tikslų LDK žemėlapį, nuvyko į Jeruzalę, ten buvo įšventintas į riterius ir grįžo atgal į savo žemes. Ši knyga -  knygą apie Europos mentalitetą, identitetą ir pilietiškumą, knygos labui įkūriau skirtą svetainę, kuri populiarina mūsų šalies istoriją visame pasaulyje, kurioje lankosi lankytojai iš Lenkijos, Italijos, Izraelio, Jungtinės karalystės ir kitų valstybių. Pasirūpinau knygos „Vėjų valdovas“ leidyba ir pasirengiau jos leidimams lenkų ir anglų kalbomis“.

Laimėtojai galės pakilti su oro balionu 2013 m. liepos – rugsėjo mėnesiais jų gyvenamosios vietos apylinkėse. Su kiekvienu laimėtoju konkurso organizatoriai susisieks asmeniškai ir suderins skrydžio laiką bei vietą. Nepavykus to padaryti, konkurso organizatoriai pasilieka teisę pasirinkti kitus laimėtojus.

Gera Jums, gera mums, gera Lietuvai, UŽ SAVUS!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)