Stovyklautojai padedami VŠĮ „Architektūros fondas“ studentų savanorių ieškojo miestelyje vietų, kurias vaikai norėtų pakeisti ar naujai įprasminti. Smagu, kad nubalsavo, jog tokia - smagiausia susibūrimo vieta - yra prie mokyklos.

Mokyklos aplinką supa daug aktyviam poilsiui skirtų zonų – erdvios krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės. Nuspręsta, kad labiausiai trūksta pasyviam poilsiui ir susitikimams skirtos erdvės, kurią imta kurti prie mokyklos bendrabučio. Čia per mažiau nei tris dienas atsirado nauja vaikų erdvė, skirta pasyviam poilsiui. Šioje vietoje sumontuotos supynės, smagiomis spalvomis pražydo suoliukai, atsirado vaikų mėgstami žaidimai „Klasė“ ir „Twisteris“.

Šios stovyklos tikslas - išmokyti vaikus sukurti malonią aplinką iš vietoje randamų nenaudojamų įvairių atliekų.

Alsėdžiuose atkakliai buvo ieškoma iš kokių medžiagų įgyvendinti idėjas, sugalvojama, projektuojama, aptariama, suderinama, gaminama, pastatoma. Spalvinama, šlifuojama, pjaunama, šluojama, matuojama.

Darbas prasidėdavo anksti ryte ir baigdavosi gerokai po 22 ar net 23 valandos. Liūdėti ir nuobodžiauti niekam nebuvo laiko. Darbas vijo darbą, pavargusius atgaivindavo trumpučiai linksmi žaidimai, mankštos pertraukėlės ar trumpa tinklinio partija.

Už visas geras emocijas, kantrybę, bičiulystės jausmą norisi padėkoti visiems savanoriams ir ypač jų komandos lyderei, VGTU architektūros studentei Rasai Cėplaitei.