Tai mane labiausiai ir nervina, nes vakar visi rašė gudrias analizes, dėjo Sabo (Arvydas Sabonis – DELFI) pasisakymus ir t.t. Kai rinktinė pralošia rungtynes, nereikia būt labai originaliam. Lengva sarkastiškai visus „suvartyti“ - kaip visi blogai lošia, kaip reikėjo dvigubinti, kokie visi egoistai ir t.t. Nesąmonė. Vienos čempionato rungtynės negali būti pagrindas rimtesnei analizei.
Gerai pastebėjo Andrius Tapinas: „Man šitas asmenybės susidvejinimas kenkia sveikatai. Užvakar buvo JIE, vakar pirmo kėlinuko pradžioje dar pabuvo JIE, po to tapo MES, ketvirtojo kėlinio pabaigoje jau atrodė, kad vėl taps JIE, bet vis dėlto atvirtome į MES. Sudėtinga“.
Labiausiai patiko emocijos, patiko vienas kito palaikymas. Jo nebuvo pirmose rungtynėse. Buvo prastai. Jis atsirado antrose – vaizdas geresnis. Reikia kovoti kartu, būti kartu. Tai juk komandinis žaidimas.
Patiko vakar Donatas Motiejūnas. Patiko ne dėl to, kad įmetė nemažai taškų. Patiko, kad kovojo. Buvo „žiauriai“ užsidegęs. Būtų perkandęs gerklę storam makedonui, jei Jonas Kazlauskas būtų paprašęs. Pripažinkim, kai kurie makedonų žaidėjai nelabai panašūs į sportininkas. Jei D-Mo taip ir toliau norės žaisti, degs ta ugnimi, šiame čempionate gali nustebint visus. Net ir save. Svarbu tą norą nukreipti tinkama linkme ir laukti savo šanso, o gavus jį išnaudot.
Labai gerai atrodė Jonas Mačiulis. Buvo komandos lyderis. Jautėsi kažkoks vidinis užtikrintumas. Matosi, kad žaidėjas subrendęs ir gali žaisti savo geriausią žaidimą. Svarbu išnaudoti jo savybes stumdytis po krepšiu. Taip galim turėti ne šešis aukštus „po kaše“, o ir septynis. J. Mačiulio universalumas ir kovingumas - didelis pliusas, reikia taip toliau išnaudoti.
Jonas Valančiūnas šiose jau atrodė daug geriau. Aišku, ir ne tas priešininkas, bet suteiks gal daugiau pasitikėjimo. Parodė, kad gali. Būtų gerai šiandien latvius pamokyt „aley-up'ų“ abėcėlės.
Mantas Kalnietis - „super“. Antrose rungtynėse iš eilės - rezultatyviausias. Per dvi rungtynes vidutiniškai 17 taškų, 5 kamuoliai ir 4 perdavimai. Nėra blogai kaip vaikinui, „nemokančiam“ varytis kamuolio. Taip kad visiem sakiusiems, kad Kalnas prastas įžaidėjas/žaidėjas, nuoširdus palinkėjimas – eikit velniop! Tik kol kas baisu, kad žaidžia po 33 minutes. Gali čempiono eigoje pavargti. Aišku, reikia neužsisvajoti, kad va, „nukalėm“ makedonus, tai dabar jau viskas gerai ir einam toliau medalių link. Ten pusė komandos žaidėjų net į krepšininkus nelabai panašūs. Tokia „grūščikų“ komanda + Bo McCalebas. Reikia džiaugtis, kad nesunaikinome savo šansų dar kažką parodyt šiame čempionate. Iki normalaus, gero žaidimo dar toloka.
Jau prasidėjo kalbos, kaip „kalsim“ latvius. Oi... Man tai latviai pavojingesni atrodo. Jie visada iš bet kur gali tritaškiais užmėtyti. Tokie Baltijos italai. Ir dar turi tokį jauno brolio vaidmenį. „Braliuko“, kuris nori visada nugalėti stipresnį, vyresnį ir įrodyti, kad va, mes ir mokame žaisti. Tai yra labai pavojinga. Jau yra įrodę. Manau, šiandien bus nelengvas penktadienio vakaras. +5. Ir taip, paskutinėmis sekundėmis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!