Prie pat įėjimo į pastatą susidūriau su diabetologu A. Golay. Svečias aplinkui skleidė prancūzų kalbos ir, matyt, prancūziškų kvepalų kvapą. Kai susiduri su rašytojais iš užsienio, tave žavi begalinė jų vidinė laisvė. Laisvės ir ramybės pojūtis pleveno ir susitikime su T. Shandu. Jis žavėjo gražiais Maroko vaizdais. Kalbėjo labai paprastus dalykus apie save, savo vaikus, rašymo procesą ir pan.
Paryžiaus temą pratęsė J. Melniko knygos „Paryžiaus dienoraštis“ pristatymas. Salėje liejosi prancūziškos muzikos garsai ir Paryžiaus vaizdai. Autorius teigė, kad savo knygoje nagrinėja klausimą, kodėl nesame tokie laimingi ir laisvi žmonės kaip paryžiečiai? Kas tam trukdo?
J. Melniko tikslai labai gražūs. Jis nenori emigruoti, kaip rašytojas V. Papievis, bet nori, kad Paryžius ateitų į Lietuvą. Jis pastebi, kad Paryžiuje esi ponas. Tave taip vadina visi: nuo taksisto , pardavėjo iki kaimyno. Tai žmogui sukelia labai geras emocijas ir formuoja pozityvų santykį su aplinka. Paryžiaus skveruose galima gulinėti ant žolės ir taip leisti laiką. Paryžiuje žmonės eina į kavinę dėl bendravimo malonumo. Iš ryto toje pačioje kavinėje susitinka ir bendrauja labai įvairių socialinių sluoksnių atstovai.
Prancūzų ambasados atstovas L. Aubry prašė, vykstant į Paryžių, sudaužyti visas klišes. Paryžius gali pasirodyti purvinas, snobiškas ir gražuolės paryžietės su C. Chanel suknele galite neišvysti, nebent prabangiame rajone. Anot L. Aubry, Paryžius visai nepatinka naujiesiems rusams, jis traukia intelektualius žmones. Prancūzijos atstovas nenorėjo sutikti, kas prancūzai yra labai arogantiški. J. Melnikas pastebėjo, kad tarp žmonių randasi nedidelė distancija, kai vienas žmogus kitą pradeda vadinti ponu.Tai gali būti suprantama kaip arogancija.
Kelias dienas knygų mugėje sklandė gandas, kad atvyks mados istorikas A. Vasiljevas. Galutinė susitikimo valanda buvo derinama. Apie šeštą valandą prie stendo buriavosi gerbėjai. Buvo nupirktos geltonos tulpės, o A. Vasiljevo žvaigždės vis nebuvo. Bet prisiminiau, kad nekasdienių susitikimų diena, todėl verta laukti. Laukėme. Tuo metu bandžiau numarinti visas galvoje esančias išankstines nuostatas. Susitikimas su A. Vasiljevu buvo labai mažoje salėje. Žmonių buvo daug, susirinko ne vien moterys.Man labai rūpėjo pamatyti, kaip jis pateikia savo knygą.
Jis pastebėjo, kad radikalūs mados pasikeitimai susiję su didžiulėmis katastrofomis. Mada keičiasi tada, kai žūsta vyrai.Apie šiuolaikinę vaikų madą istorikas atsiliepė neigiamai, nes jie rengiami, kaip suaugusieji. Vaikai nebeturi vaikystės. Svečias pastebėjo, kad nereikia puoštis , nes susipažįstame per internetą.
A.Vasiljevas greitai pavergė net didžiausio salėje sėdinčio skeptiko širdį. Labai greitai gerbėjos klausė tokių dalykų, kurių neklausi pranešėjo, kuriuo nepasitiki. Skaitytojos klausė, ką patarsite būsimai nuotakai. Kita gerbėja teiravosi, ar mados istorikas galvoja vesti. A. Vasiljevas kūrybiškai atsakinėjo į klausimus. Susitikimui baigiantis A. Vasiljevas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu savo hobį paversti verslu ir stengtis, kad tavimi žavėtųsi kiti. Tai padaryti galima tik bendraujant su žmonėmis.
Per visas tris knygų mugės dienas pastebėjau, kad labai šalti ir keisti kai kurių lietuvių rašytojų knygų pristatymai. Susidarė įspūdis, kad norint perskaityti lietuvių rašytojo romaną, reikia baigti literatūros studijas. Kodėl? Lietuvių rašytojų kūrybą pristatinėja nusipelnę kritikai. Mano manymu, jie priverčia jaustis, kad laikai egzaminą. Taip pat jaučiasi ir knygų autoriai. Nežinau, kas sieja rašytojus su kritikais, bet mano atrodo, kad jų draugystė nėra vaisinga. Kritikai nejaučia atėjusios auditorijos poreikių. Gal literatūros kritikas su rašytoju galėtų susitikti specializuotos literatūros puslapiuose?
Nieko nenoriu įžeisti, nes gerbiu ir vertinu lietuvių rašytojų kūrybą, bet širdis apsiverkė, kai pasipiktinę skaitytojai išeidinėjo pro 5.1 salės duris. Ten buvo pristatoma garsaus lietuvių rašytojo S. Parulskio naujoji knyga. Eini į susitikimą su lietuvių rašytoju, o dar turi išklausyti nusipelniusios kritikės kankinimus. Nežinau, kokios katastrofos turi įvykti, kad lietuvių rašytojai pakeistų savo knygų pristatymo madas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!