Vasara - tai metas, kai turime atostogas ir galime sau leisti aplankyti naujas dar nematytas vietas. Tokią pažintinę kelionę turėjau ir aš, tad skubu su jumis pasidalinti foto įspūdžiais.
Pirmiausia užvažiavome į Zarasuose esantį apžvalgos ratą. Nuostabi vieta ir labai gražus vaizdas atsiveria iš čia. Zaraso ežero pakrantėje gausu įvairių įdomių skulptūrų. Čia laisvalaikį galės praleisti tiek pasyvaus, tiek aktyvaus poilsio mėgėjai.
Pažintinė kelionė tęsiasi toliau ir kitas sustojimas - Stelmužės ąžuolas. Šiam ąžuolui 1500 tūkstančio metų ir tai išduoda sunkiai nusvirusios jo šakos. Aukštas ir galingas jis vis dar džiugina ne tik lietuvių, bet ir užsienio turistų akis.
Visai šalia Stelmužės ąžuolo apsilankėme prie esančio vergų bokšto, kuriame vokiečiai, o vėliau caro dvariškiai Valujevai kalino baudžiauninkus. Valujevų kapas yra Stelmužės ąžuolo teritorijoje.
Kita įdomesnė vieta prie kurios sustojome - šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Sakoma, kad čia esančio ežero vanduo daro stebuklus ir padeda ligoniams pasveikti. Labai įspūdingai atrodo gausybė kryžių ir kryželių ir jų kasmet vis daugėja, manoma, kad čia greitu laiku bus didelis kryžių kalnas.
Graži ta mūsų Lietuva... Kaip šiame Prano Vaičaičio eilėraštyje:
Yra šalis, kur upės teka
Yra šalis, kur upės teka
Linksmai tarp girių ūžiančių
Ir meiliai tarpu savęs šneka
Prie giesmininkų vėversių.
Ten prakaitas aplieja žmones
Prie vasaros darbų sunkių
Ir prastas aprėdas marškonis
Apdengia sąnarius visų.
Bent tave meiliai pavaišina,
Kaip tik nueisi į svečius, -
Ten tave myli, valgydina,
Kiek daleidžia išteklius.
Ir grakščios tos šalies merginos
Ten žydi vis kuo nepuikiau…
Šalis ta Lietuva vadinas -
Bet aš neilgai ten buvau...
Atsimenu, kada į guolį
Saulutę prašo vakarai
Ir gieda lietuviai varguoliai,
Nes pabaigti dienos darbai...
Kaip tąsyk mergos veidą skaistų
Prie rūtų lenkia kvepiančių,
Dainuodamos jas meiliai laisto,
Lelijų skinas žydinčių.
Atsimenu, kaip vakars šiltas
Po vasaros kaitrios dienos
Ir oras, ramumu išpiltas,
Nenoroms traukia prie dainos,
Kaip tąsyk varpas sunkiai gaudžia
Ir užgirdėt toli toli...
Seniai jau paukščiai medžiuos snaudžia,
Bet pats užmigti negali...
Kaip vandens upės mislys teka,
Idėjos reiškiasi galvoj,
Gamta su tavim, rodos, šneka:
„Gražu, gražu mūs Lietuvoj...“
O tėviške! kaip mielas kraštas,
Kuriuo taip netekau ūmai, -
To neišreikš nė vienas raštas,
Tą pasakys vieni jausmai...
