Joniškio kultūros centro sumanymą įgyvendino − šešių metrų aukščio ir penkių metrų pločio freską nupiešė profesionalus dailininkas Andrius Naraškevičius iš Vilniaus. Freskoje pavaizduoti trys Joniškio istorijai svarbūs asmenys – Žiemgalos kunigaikštis Nameisis, Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza. Freska atspindi visą Joniškio vietovės ir miesto istorijos genezę: nuo žiemgališkosios istorijos pradžių pradžios, tapimo krikščioniškos civilizacijos miestu iki savivaldos suteikimo. Visi šie istoriniai įvykiai sąlygojo Joniškio, kaip miesto, raidą.
Žiemgalos kunigaikštis Nameisis įkūnija Joniškio krašto žiemgališkąjį pradą. Tai vienas iš istorinės žemės – Žiemgalos – žinomų kunigaikščių, paskutiniojo žiemgalių sukilimo (1279−1290) vadas. Šio sukilimo kontekste minima paskutinė žiemgalių pilis Sidabrė. Sidabrės piliakalnis siejamas su Joniškio krašto pradžių pradžia. Kunigaikštis Nameisis simbolizuoja ir pietinės Žiemgalos integraciją į Lietuvą.
Vilniaus vyskupas Jonas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sūnus, įkūnija Joniškio, kaip krikščioniškojo miesto, pradžią. Vyskupas Jonas 1536 m. įkūrė Joniškio parapiją (pasirašė Joniškio parapijos fundacijos (aprūpinimo aktą), kurios gyvenvietę pavadino savo vardu – Joniškiu. Įkūrus parapiją, Joniškis įgavo prielaidą suklestėti kaip bažnytinis ir švietimo centras (įkurta parapinė mokykla), o parapijai suklestėjus, subrendo prielaidos ir savivaldos suteikimui.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza (kurį laiką (1592−1599 m.) buvęs ir Švedijos karaliumi) 1616 m. suteikė Joniškio miestui Magdeburgo teises ir privilegijas – savivaldą, tuo padėdamas pagrindą naujam juridiniam ir ekonominiam miesto statusui.
Ši privilegija leido Joniškyje rengti savaitinius prekymečius ir savaitinius turgus. Pagal šią privilegiją miestiečiai turėjo teisę šaukti sueigas, kurios rinko vykdomosios valdžios ir teismo pareigūnus, miestui buvo leista pasistatyti rotušę, joje vykdyti teismus ir atlikti kitus miesto reikalus. Miestui duotas antspaudas, kuriame pavaizduotas Šv. Mykolas su kalaviju. Palankios sąlygos prekybai lėmė tai, kad Joniškis iki pat XVIII a. pabaigos buvo didžiausias tuometinės Šiaulių ekonomijos miestas.
Tokios istorinės freskos Lietuvos miestuose – naujovė. Senųjų graviūrų stilizuotų fragmentų, senųjų herbų motyvų esama Rygoje (Latvija), Tartu (Estijoje) ir kt. Tačiau nedidelis miestas Joniškis tapo ypatingu, savo istoriją įprasminęs visiems matomu vaizdu. Čia šalia būsimo Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus (Raudonoji sinagoga) visiems turistams bus galima vaizdžiai papasakoti Joniškio kertinius istorijos faktus. Tikėtina, kad ši vieta taps nemažu traukos objektu turistams. O ir joniškiečiai pasijus oresni ir išskirtiniai, juk šiam miestui gyvybės įkvėpė išties karališki asmenys.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją ir nuotraukas!