Kaip DELFI sakė astronomai Donatas Narbutis ir Vacys Jankus, nuotraukose iš tiesų užfiksuotas vadinamasis saulės stulpas.
„Matosi, kad nuotraukos darytos po saulėlydžio praėjus keletai minučių, kai saulės diskas jau buvo žemiau horizonto. Vadinamasis saulės stulpas - atmosferos reiškinys. Jam susidaryti šiuo metu yra palankios oro sąlygos - šaltoje, ramioje atmosferoje susiformavo ledo kristalėliai. Ledo kristalėliuose atsispindėjusi saulės šviesa patenka į stebėtojo akį. Stulpo vaidas matomas todėl, kad atspindinčių šviesą ledo kristalėlių yra įvairiame aukštyje“, - pasakoja astronomai.
Pasak jų, raudona „stulpo“ (tokia pati ir matomų debesų spalva) šviesa matoma todėl, kad saulei esant arti horizonto, raudona šviesa pasiekia ledo kristalėlius, o trumpesnių bangų ilgiu šviesa (žalia, mėlyna) jau būna išsklaidyta ir sugerta atmosferoje.
Ledo kristalėliai yra šešiabriauniai ir atmosferoje krisdami žemyn išsidėsto horizontaliai. Dėl šios priežasties, kai saulė būna virš horizonto, kartu su saulės stulpu yra stebimos ir liaudiškai vadinamos „saulės sesutės“ arba „saulabroliai“, nuo saulės nutolę per 22 kampinius laipsnius danguje horizontalia kryptimi. Jie susidaro saulės šviesai lūžtant šešiabriauniuose kristalėliuose ir, geriau įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad „saulabroliai“ yra lyg mažos vaivorykštės.
„Kadangi artimiausiomis dienomis nusimato šalti ir saulėti orai, šiuos atmosferos reiškinius (halus) bus galima stebėti saulėtekio arba saulėlydžio metu. Esant palankioms sąlygoms, galbūt pavyks pamatyti įspūdingesnių saulės halų. Stebėkite!“, - nepraleisti įspūdingo reginio ragina astronomai.
Fotogalerijoje - DELFI skaitytojo ir astronomo Vacio Jankaus nuotraukos, kuriose pirmadienio rytą jis užfiksavo saulės stulpą ir iš šonų esančius „saulabrolius“.
Dėkojame DELFI skaitytojui už nuotraukas!
