„Ruošiu naują knygą apie Vilnių. Labai dažnai fotografuoju nuo Trijų kryžių kalno. Sekmadienio vakarą, kaip visada, fotografavau ilgu išlaikymu panoramą. Dirbdamas labiau žiūriu į miestą, negu į dangų, tad nieko keisto nepastebėjau. Namuose, peržiūrėdamas nuotraukas, tik viename kadre pamačiau keistą švytėjimą. Paprastai mano nuotraukose vakare skrendantis lėktuvas palieka šviesią juostą danguje, o čia kažkas ne taip“, - rašo Ignas.
DELFI kalbintas astronomas Donatas Narbutis patikino, kad tai nėra skraidanti lėkštė, o tik lempos atspindys.
„Kodėl jis sudarytas iš dviejų dalių: rausvo ir žalsvo? Žalsvas atspindys paprastai būna matomas nuo plona specialia plėvele padengto stiklo paviršiaus, taip vadinamos skaidrintos optikos. Kadangi objektyvas sudarytas iš keleto lęšių, žalsvas atspindys atsirado šviesai atsispindėjus bent vienu atspindžiu daugiau nei rausvo atspindžio šviesai. Rausvas atspindys ypač ryškus, nes šviesos šaltinis - natrio lempa, daugiausiai šviesos skleidžianti raudonojoje spektro srityje. Pastebėkime, kad nuotraukos apačioje matomas antrasis žalias atspindys. Atspindžiai ir lempa išsidėsto vienoje tiesėje“, - išaiškina D. Narbutis.
Pasak jo, šie atspindžiai gerai matomi todėl, kad yra tamsiose nuotraukos srityse: debesuotame vakaro danguje ir medžių fone. Jei vakare būtų buvusi giedra, pastebėti šiuose atspindžius nuotraukoje būtų žymiai sunkiau.
„Kodėl rausva dėmė yra elipsės formos, atsakyti būtų galima atlikus eksperimentą: nukreipti fotoaparatą maždaug tokia pačia kryptimi ryškios lempos atžvilgiu ir nedideliu kampu pasukiojant objektyvą padaryti seriją ilgos ekspozicijos nuotraukų. Gali būti, kad fotoaparato objektyvas buvo nežymiai aprasojęs, nors tai nuotraukos kokybei neatsiliepė, tačiau ryškus į objektyvą nukreiptas šviesos šaltinis įgijo neįprastą formą. Gražu ir pamąstyti leidžia“, - komentavo astronomas.
Jis taip pat skaitytojo nuotraukoje pažymėjo atspindžius:
Dėkojame DELFI skaitytojui už informaciją ir nuotraukas!
