„Įlipimas tik pro priekines duris. Tokia nesąmonė, kad nežmoniškai nervina ir nepatogu. Kai kas kapstosi, kol pasižymės taloną, koks pagyvenęs žmogus lipa lėtai, tau lyja ant galvos. Siaubų siaubas“, - rašo skaitytojas.
„Gyvenu Šiauliuose, tenka važiuoti viešuoju transportu. Dažnai būna baisu sėsti ant sėdynės, nes jos tokios murzinos ir dėmėtos. Dar nepatinka tas dyzelio dvokas autobuse, net pykina. Negi negalima kažkaip tų autobusų dažniau valyti?“, - rašo šiaulietis.
„Vienintelė man užkliūvanti problema - asocialūs asmenys. Tikrai nemalonu, kai tenka alpti nuo jų skleidžiamo dvoko ir desperatiškai bandyti brautis tolyn nuo potencialiai sveikatai pavojingų infekcijų ir jų nešiojamų parazitų“, - sako skaitytojas.
„Šiauliuose viešieji autobusai tikrai mažai prižiūrimi. Sėdynės purvinos ir sėstis ant tokių tikrai nėra malonu, tuo labiau, kad visokių žmonių važinėja, neretai ir girtų ir benamių, kurie tikrai nėra labai tvarkingi. Teko važiuoti su vienu benamiu girtuoklėliu, kuris prie keleivių kabinėjosi, sėdėjo netoli vairuotojo ir neleido žmonėms bilietėlių įsigyti, o vairuotojui tai visai nerūpėjo.
Vairuotojai čia ir nėra labai mandagūs, ypač kai mato, jog žmogus vėluoja, bėga, bet būtinai jam priešais nosį užtrenkia duris ir nuvažiuoja... Ką jau kalbėti apie „mukrūškių“ vairuotojų elgesį važiuojamojoje dalyje. Šie vairuotojai patys akiplėšiškiausi, nepaiso kelių eismo taisyklių, jei reikia kokį keleivį išlaipinti ne sustojime, net avarinio neįjungdami stabdo autobusėlį. Ne kartą teko matyti, kad net ir pėsčiųjų per perėjas nepraleidžia ir nesvarbu, kad žmogaus vos nenutrenkė, dar ir pagrūmoja kumščiu, lyg sakydami, ko čia jūs vaikštot, ar nematot, jog skubu. Manau, viešojo transporto vairuotojams turėtų būti sugriežtinta tvarka važinėti miesto gatvėse“, - įsitikinusi skaitytoja.
„Man skaudu dėl to, kad mokame visi vienodai už bilietėlius, o, pvz., Vilniuje troleibusai surūšiuoti, geresni, švaresni važiuoja į miesto centrą, arba pro jį, o sulūžę, surūdiję, seni, purvini - kitais maršrutais, tai gal tuomet ir bilietams atitinkamai mažesnį koeficientą reiktų įvesti? Pvz., iš Pašilaičių į Lazdynus 18 troleibusas“, - rašo skaitytoja.
„Man liūdniausia yra tai, kad nuo kovo 2 d. buvo panaikintas 2-ojo mikro autobuso reisas. Tai savivaldybė padarė neatsižvelgusi į įmonės surinktus parašus. Savivaldybėje man paaiškino, kad taip norėta „optimizuoti viešąjį transportą...“ Šis mikriukas buvo vienintelė alternatyva greičiau nuvykti į miesto centrą ir atgal į Fabijoniškes. Šis „mikriukas“ važinėjo 2-u maršrutu jau daugiau nei 20 metų. Daugelis žmonių yra prie jo pripratę. Pati juo važiuodavau 2 kartus per dieną, nes, troleibusų trasos, kaip žinia, nėra. Lieka vienintelis 53 autobusas, kuris važiuoja 3-4 kartus per valandą ir jau Gelvonėlių stotelėje rytinio piko metu būna perpildytas. Ar taip yra formuojamas draugiško ir patogaus gyventi miesto įvaizdis? Nuo šiol ketinu į darbą ir į namus keliauti automobiliu ir numanau, kad taip „optimizuosiu“ vien automobilių spūstis, bet ne viešąjį transportą...“, - rašo diskusijos dalyvis.
„Kartą laukiau Lukiškių aikštėje troleibuso į Savanorių prospektą. Vienas po kito važiavo į Naujininkus ir Naugarduko gatvę, o į Savanorių prospektą - vienintelis. Su autobusais tas pats. O juk galima būtų Naugarduko troleibusą paleisti toliau Žemaitės gatve, grįžtant Savanorių prospektu. Nuo čia tik „pusė“ sustojimo iki Kauno parduotuvės, kurioje persėda esminė masė keleivių. Nieko daryti nereikia - laidai yra. Ir Naugarduko gatvės gyventojams būtų žymiai patogiau... O dar geriau būtų perkelti grįžtamus Naugarduko gatvės laidus ir pratęsti Naugarduko gatvės liniją iki Gerosios Vilties gatvės. Naugarduko gatve važinėtų ne tušti, o troleibusai su keleiviais, o Savanorių gyventojai gautų taip trūkstamą troleibuso liniją“, - siūlo vilnietis.
„Tikiuosi, kad man pritars vyresnio amžiaus viešojo transporto keleiviai Vilniuje: troleibusų bei autobusų numerius įžiūrėti įmanoma tik jiems sustojus stotelėje - maži, neryškūs, aprasoję arba užšalę, tik retas troleibusas ar autobusas gali pasigirti normalaus dydžio numeriu ant „užpakalio“. Neturėtų būti sunku ar neestetiška juos pakeisti ryškesniais“, - mano skaitytojas.
„Rašau apie Vilnių. Didžiausia viešojo transporto problema - lėtumas. Reikia grąžinti mikroautobusus į pagrindines arterijas, tik jais įmanoma keliauti mieste padoriu greičiu. Kitu atveju telieka automobiliai“, - rašo diskusijos dalyvis.
„Kalbu apie Kauno miestą. Būtų labai gerai, kad važiuotų troleibusas, pvz., Nr 2 iki Vilijampolėje Varnių g. žiedo. Nėra susisiekimo su Vilijampolės Panerių gatve ir Šiaurės prospektu, turiu nuolat važiuoti 42 mikroautobusu“, - rašo kaunietis.
„Vilnius (galioja ir Kaunui, galbūt ir kitiems miestams). Didžiausia problema - senieji čekoslovakiški troleibusai. Suprantu, kad nėra pinigų naujiems nupirkti, bet jau seniai atsibodo važinėti ketvirčio amžiaus senumo transporto priemonėmis. Ir išvis, ko gero, nė viename Lietuvos mieste nėra taip, kad senos viešojo transporto priemonės sudarytų mažesniąją dalį parko, o didesniąją - naujesnės. Bet tikiuosi, kad po kelių dešimtmečių (o gal ir po vieno) padėtis bus visai kita“, - rašo skaitytojas.
„Kas sudarinėja grafikus? Va, čia tai reikia meno: paskutiniais metais tai tiesiog „genialiai“ sudaromas grafikas, kad iš bet kurios stotelės visas joje stojantis transportas pravažiuoja kokių per 5-6 minutes, o po to - nors šunim kauk - apie 10-15 minučių jokio! Manau, man pritars daugelis. Juk nebūtinai keleivis turi laukti konkretaus vieno numerio autobuso (ar troleibuso) važiavimui iš vieno miesto galo į kitą, daugeliui reikia pavažiuoti 5, 6 stoteles. Deja, turi laukti vėl to „šuoro“, kai pravažiuos visi per kelias minutes, o tu, jei pavėlavai kiek - stovėk šaltyje, tikrai niekas nepravažiuos... Paimkit bet kurią stotelę, kad ir „Stotį“: troleibusai 1, 7, 5, 2 važiuoja vienas paskui kitą, kaip priklijuoti, o paskui - jokio ir t.t.“, - pastabą išsakė skaitytojas.
„Dėl transporto stotelių skelbimo: Labai nepatogu ir miesto svečiams ir patiems miestiečiams, važiuojantiems nepažįstamu maršrutu, kad KITA stotelė skelbiama troleibusui jau pajudėjus. Dargonotom dienom ir kai šlapdirba, transporto grindys turėtų būti iššluojamos po kiekvieno reiso – žmonės prineša sniego ar balų vandens, ir važiuoja stovėdami baloje, sniego košėje. Iš čia ir padidėjęs sergamumas.
Turėtų būti tikrinamas ir kažkaip palaikomas vairuotojų mandagumas ir geranoriškumas. Taip pat būtina atsijoti psichiškai nestabilius. Apsaugok Viešpatie būti CHAMO vežamam! Chamas neprivairuoja transporto prie pat šaligatvio, net kai mato stotelėje (ar salone) besiruošiantį įlipti (ar išlipti) sunkumų turintį žmogų – ar neįgalų ratukuose (ar kabantį ant ramentų), ar šiaip senuką, ar nešuliais apsikrovusį žmogų. Jis nesudarys sąlygų nei išlipti, nei įlipti, nei lukterės akimirką, kol žmogus saugiai atsisės ar įsitaisys salone. Kai važiuoji dažnai tuo pačiu maršrutu, susidaro įspūdis, jog kai kuriuos troleibusus vairuoja lietuviški Breivikai, nekenčiantys žmonių. Juk (ypač) stoties kryptimi važinėjančio transporto vairuotojas charakterizuoja užsienio turistui tautos veidą! Būtina sukurti kažkokią sistemą, leidžiančią be didelio laiko gaišimo ir biurokratinių rašliavų pareikšti keleivio nuomonę apie konkretaus vairuotojo paslaugumą.
Maršrutų dažnis: Nesuvokiama, kad 0,5 mln. gyventojų turinčioje sostinėje iš kokios nors stotelės negali išvažiuoti anksčiau, negu po pusvalandžio... O Vilniuje yra stotelių, iš kurių reikiama kryptimi neišvažiuosi anksčiau, negu po pusantros valandos! Pietūs? Tegu vairuotojas pietauja, tačiau kodėl „pietauja“ troleibusas? Kodėl nepriimami žmonės, ieškantys darbo kelioms valandoms per dieną ar 1 dienai per savaitę? Yra studentų, yra ligonius prižiūrinčių ar sveikatos visos dienos darbui neturinčių žmonių. Reikia daugiau sujungtų (pvz., 16 bei 7 troleibusų), priešpriešinėmis kryptimis kursuojančių apskritimo, trikampio ar aštuoniukės formos maršrutų, kad žmogus „miegamojo rajono“ stotelėje nesijaustų lyg maišo dugne atsidūręs.
Transporto maršruto schema internete rodo SENUS stotelių pavadinimus (kad ir prie Ozo PC). Per tai pravažiuojama kelias stoteles belaukiant, kada gi paskelbs tau reikalingą. Pati schema ekrane neparanki naudoti – jos negalima didinti pagal poreikį, nei slankioti „ranka“. Ją galima tik spragtelėjimu sumažinti iki neįskaitomos arba padidinti pagal kūrėjo nustatytą dydį.
Elektroninio bilieto sistemos kūrėjai ir įgyvendintojai turėtų grąžinti paimtus už darbą pinigus arba ŠIEMET viską privesti iki galo. Elektroninis bilietas turi suteikti DAUGIAU galimybių, o jie priešingai padarė. Keleivis neturi būti ribojamas datų. Kodėl bilietas galioja tik nuo 1 iki 31, o ne mėnesį nuo bet kokios datos? Kodėl negaliu įmokėti, pvz., 20 lt ir kad jie galiotų, kol sumos neišnaudosiu? Juk galiu nusipirkti 20 „popierinių“ bilietų? Kažkoks bukas nelankstumas, ypač trukdantis tiems, kas nereguliariai važinėja, negali prognozuoti, kada jam teks važiuoti. Tai ypač trukdo seniems ir ligotiems. Nupirkai bilietą ir susirgai, neišnaudojai. Paskui dar. Ir dar. O juk ligoti žmonės nėra patys turtingiausi, kad jiems nieko nereikštų keliasdešimt litų prarasti!“, - nemažai pastabų turi vilnietis.
„Ne piko metu į Žemuosius Panerius labai išretintas troleibusų kursavimas, 6 troleibusas per valandą 2-4 kartus pravažiuoja, 12 taip pat, tik dėl 4 troleibuso dar gerai. Bet kas dėl 6-o ir 12-o, tai darykit kažką, bent jau po vieną papildomą troleibusą pridėkit. Juk labai nepatogu stovėti, ypač žiemą, tiek laiko. Ačiū!“, - rašo skaitytojas.
„Vilnius. Reikia bilieto, kuris galiotų tam tikrą laiką, o ne tik vienam įsėdimui. Pvz., kaip yra Suomijoje. Nes dabar kai tenka važiuoti su persėdimais, gaunasi brangiau, negu su taksi... Žmonės galėtų važiuoti keliais maršrutais/transportais, vietoj to, kad lauktų to, kuris važiuoja kartą per valandą ir dar ratais kvadratais“, - dėsto skaitytojas.
Dėkojame DELFI skaitytojams už išreikštas nuomones!
