Iš pradžių paskambinęs žmogus prašė, kad draugų šuo būtų paimtas į gyvūnų globos namus, nes jis jo auginti nepajėgia - yra pensininkas, tad tam neturi nei lėšų, nei jėgų.
„Šeimininkai žadėjo kas mėnesį siųsti po 100 Lt, reikalingų šuns priežiūrai, tačiau nė karto šių pinigų nesulaukiau...“, - skundėsi pensininkas. Vyrui pasakyta, kad šuns, turinčio šeimininką, priėmimas į gyvūnų globos namus yra mokamas. Teodoras atsisakė mokėti pinigus ir pradėjo grasinti, kad šunį išmes. Galiausiai vyras tiek įsikarščiavo, kad pradėjo rėkti, jog šunį iš viso reikia užmigdyti, nes jis niekam nereikalingas. Žinoma, gyvūno globos darbuotojai paaiškino, kad tai - ne išeitis. Šuo jaunas - jam vos vieneri metai, be to, turintis šeimininkus, be kurių sutikimo gyvūno eutanazija būtų nelegali.
Kiek vėliau su p. Teodoru buvo dar kartą susisiekta. Vyras jau buvo šiek tiek nurimęs, tad „Nuaro“ darbuotojams pavyko su juo racionaliau pasišnekėti. Paaiškėjo, kad paliktasis šunelis yra ne tik skiepytas, prižiūrėtas, turintis sutvarkytus dokumentus, reikalingus keliauti į užsienį, bet ir ženklintas bei registruotas draugų, kurie ir paliko augintinį „laikinai“ prižiūrėti, vardu. Taigi teisėti gyvūno savininkai yra draugai, iškeliavę į užsienį – pagal LR galiojančius teisės aktus būtent jie yra atsakingi už augintinį ir gali būti baudžiami už gyvūnų nepriežiūrą ir padarymą beglobiu.
Būtent tokį statusą dabar įgavo šunelis. Tikrieji šeimininkai visiškai nesidomi savo augintinio likimu – „Susikišk tu tą šunį...“ – teatsakė jie, kai p. Teodoras bandė su jais susisiekti ir paklausti, kada ketinama atsiimti augintinį. Na, o laikinas globėjas taip pat nenori auginti šio šuns: „Esu pensininkas, neturiu gyvūno globojimui nei pinigų, nei jėgų, kad galėčiau jį kelis kartus per dieną vesti pasivaikščioti. Stengiuosi tai daryti, tačiau jis vis tiek man baigia visus namus apdergti...“ – skundėsi vyriškis. Laimei, p. Teodorui galiausiai prabudo gailestingumo jausmas ir humaniškumas: „Et, ką dabar daryti – teks pagloboti tą šunelį, kol išaiškės situacija. Rašysiu raštą policijai, gal jie ką išsiaiškins. Juk šunelis turi tikrus šeimininkus...“
Kas šioje situacijoje kaltas? Draugai, kurie pasinaudojo pensininku ir tiesiog išspruko į užsienį, ar p. Teodoras, sumanęs atidaryti „privatų gyvūnų viešbutį“ – sutikite, jo paslaugas galima pavadinti būtent taip – juk už gyvūno globą ketinta imti po 100 Lt per mėnesį. Situacija primena komercinį susitarimą ir privatų verslą.
O gal išvis neverta ieškoti kaltų ir geriausia būtų pasimokyti iš šios situacijos? Prieš palikdami savo gyvūną draugams, kokie jie geri bebūtų, pagalvokite, ar grįžę rasite savo augintinį sveiką ir gyvą... Ypač apie tai reikėtų gerai pagalvoti, jei ketinate išvykti ilgesniam laikui – negali žinoti, kada draugams pabos globoti augintinį ir jie nuspręs juo atsikratyti, nusprendę, kad auginti jį yra per sunku... Žinoma, reikia pažiūrėti ir iš kitos pusės – ką darytumėte, pakliuvę į tokią situaciją kaip p. Teodoras? Ar galite būti visiškai tikri, kad laikinai paliktas gyvūnas netaps našta visam gyvenimui?
Jei ketinate išvykti ir neturite kur palikti augintinio, geriau naudokitės gyvūnų viešbučio paslaugomis. Tokiu atveju galėsite būti ramūs, kad Jūsų augintinis yra profesionaliai prižiūrimas ir jam nenutiks nieko blogo. Palikus gyvūną profesionalų rankose neteks pyktis ir su draugais - neužkrausite jiems naštos.
Gyvūnų globėjai skatina būti atsakingais šeimininkais ir išvykstant atostogauti nepamiršti tinkamai pasirūpinti augintiniu - užtikrinkite, kad Jūsų atostogos augintiniui netaptų kančia. Na, o jei išvykstate gyventi į užsienio valstybę, tai dar nėra priežastis palikti gyvūną Lietuvoje. Jūsų augintinis yra Jūsų šeimos narys, tad palikti jį likimo valiai būtų absoliučiai nehumaniška. Juolab, kad vežtis auginti kartu nėra sudėtinga - tereikia sutvarkyti gyvūno dokumentus.