Tiesa, apie paukščius. Ar kada nors stebėjote juos skrendančius? Ar matėte kaip skrenda jie grakščiai ir didingai? Kaip stengiasi iškilti aukštai? Jie gali nuskristi toli toli, gali pasižvalgyti ten, kur laimė gyvena. Jie laimingi (truputį pavydu)...
O mano istorija eilinė... Ji prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kuomet stipriai peršalau ir nusilpau, buvau apatiškas, nebegalėjau net maisto užuosti. Tada galėjau mirti...
Vienos geros moters dėka buvau įkurdintas gydymui vet. gydykloje. Ten greitai atsigavau, atgavau savo jėgas, tapau itin mielu ir linksmu katinėliu. Pasveikau, tai vieną vet. gydyklos darbuotoją pakibindavau, tai kitą. O jos, vos pasveikusį, mane kastravo (ech... dabar jau nepykstu, matyt, taip reikėjo). Už poros savaičių iškeliavau į laikiną globą.
Pas globėją praleidau visą pavasarį, vasarą, rudenį... Tuoj kitas pavasaris ateis, o aš laimės taip ir neradau. Mielieji, bet juk aš nesu visiškai „prastas“ vyrukas. Dar visai jaunas, vos poros metukų amžiaus, gerietis nerealus, visai nekonfliktiškas. Nors ir esu „sunkiasvoris“, bet labai mėgstu pažaisti... Nekeliu problemų, esu nereiklus ir neišrankus (nebent paprašau mane paglostyti ir pamyluoti...).
Stebiuosi, kad nerandu namų. Ir mano gelbėtojos stebisi: „Hapi, Hapi, tau ir vardas buvo suteiktas, kad baigtųsi tavo klajonės laimingai ir rastum nuolatinius namus... Bet tave tarsi kas užbūrė... Tegul Kalėdos išsklaido tuos tamsius kerus, ir atneša tau stebuklą - gerus, rūpestingus ir mylinčius šeimininkus“, „Hapi Hapi, ir kada gi tas Happy End'as tavo gyvenime, kada nakties žvaigždelė tau atneš stebuklą - naujus nuolatinius namučius...“ Kada, mh?
Laukiu... Kalėdos jau praėjo. Naujieji atėjo. Gal jie padovanos man... O gal... aš galėčiau ateiti į Jūsų namus ir su savimi atsinešti Laimę? Laimę sau ir Jums? Kartu prigriebčiau ir ramybę, šilumą, jaukumą.
Jei taip, paskambinkite man: 8 683 40991, 8 689 73782 (Vilnius). Prašau...
P.S. Jeigu Jūs gyvenate kitame mieste, transporto NAMO ieškotume kartu.
