Nei temperatūra, nei kvapai, nei triukšmas salone nereglamentuojami
DELFI kalbinta vilnietė į darbą dažnai vyksta anksti – apie 6.30-7 val. Kaskart, šaldama stotelėje, ji svarsto, kaip pasiseks loterijoje šįkart. Jos įsivaizduojamos loterijos prizas – šiltas troleibusas. Noras natūralus – kiekvienas sušalęs žmogus svajoja kelionę pratęsti šiltai ir patogiai.
„Kai kuriuose troleibusuose taip šalta, kad net garas iš burnos eina. Važiuoti man tenka apie 30-40 min. Per tą laiką sustingstu nežmoniškai – juk nepradėsiu daryti pritūpimų. Jei patenku į šiltą troleibusą, pasitaiko taip, kad nuo svylančio pečiuko sklinda tokia smarvė, kad net šleikštu pasidaro. Kyla natūralus klausimas – ar neužsidegsime. Gal šiek tiek hiperbolizuoju, tačiau ar iš tiesų troleibusas su netvarkinga įranga gali važinėti?
Kai kurie troleibusai apskritai, atrodo, tuoj subyrės. Jų dardėjimas toks stiprus, kad sunku susišnekėti su šalia sėdinčiu žmogumi. Už šias paslaugas kas mėnesį moku 85 litus. Mokėdama šiuos pinigus už vežimo paslaugą norėčiau bent jau nesusirgti“, - savo įspūdžiais dalinosi moteris.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Enrikos Saplytės, įstaiga retkarčiais sulaukia skambučių, kuriais žmonės skundžiasi dėl nekomfortiškų sąlygų viešajame transporte. Tačiau higienos normų, kurios reglamentuotų salone esančią temperatūrą, kvapus ar triukšmą, nėra.
„Minėti dalykai nėra reglamentuoti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktais. Yra tik važiavimo autobusais ir troleibusais taisyklės. Jose numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti keleivių saugumą ir transporto priemonių švarą. Galbūt būtų logiškiausia, jei keleiviai, suabejoję techniniu troleibuso saugumu, pirmiausiai pretenzijas išsakytų vairuotojui, kuris arčiausiai jų. Galbūt pastarasis pateiktų kažkokius pirminius paaiškinimus“, - teigė specialistė.
Taisyklėse taip pat nurodyta, kad vairuotojas negali rūkyti, garsiai leisti muziką, o paprašius keleiviui ją pritildyti, turi sumažinti garsą arba išjungti automagnetolą.
Nepatogumų keliančius keleivius tenka drausminti patiems keleiviams
„Pati transporto priemonė, kaip mechanizmas, natūraliai kelia triukšmą. Kita vertus, žmogus čia būna santykinai trumpą laiką, todėl teisės aktais triukšmo lygis pačioje transporto priemonėje nėra reglamentuotas. Nebent pati savivaldybė įdomumo dėlei galėtų užsakyti tyrimą, kad sertifikuota laboratorija jį patikrintų. Kalbant apie vairuotoją, kuriam čia yra darbo vieta, šiuo atveju triukšmo lygį reglamentuoja su darbo teise susiję teisės aktai, bet tai jau Darbo inspekcijos kompetencija.
Temperatūra transporto priemonės salone taip pat nėra reglamentuojama. Dalis troleibusų iš tiesų šalti – galbūt dėl techninės būklės. Įlipus, aišku, norisi šilumos, tačiau visgi važiuoji apsirengęs, paprastai palyginus trumpą atstumą, galbūt ir nelabai spėsi sušalti“, - svarstė pašnekovė.
Tuo tarpu kovojant su nemaloniais kvapais, anot E. Saplytės, daug galėtų nuveikti patys keleiviai. Keleivių taisyklėse rašoma, kad draudžiama važiuoti nešvariais, nemalonų kvapą skleidžiančiais drabužiais, rūkyti, valgyti, gerti, šiukšlinti, triukšmauti, vežti dvokiančias medžiagas, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos už taisyklių pažeidimą, taip pat numatyta, kad kontroliuoti keleivius turi vežėjai ir savivaldybės įgalioti asmenys.
„Galbūt šios funkcijos galėtų imtis keleivių kontrolė, kuri šiuo metu gaudo tik važiuojančiuosius be bilieto. Kita vertus, mes dar esame ir visuomenė. Todėl jei stovi šalia nemalonų kvapą skleidžiančio žmogaus ar matai, kad akivaizdžiai pažeidžiamos taisyklės, nereikia būti pakančiam. Reikia padaryti bent pastabą, sukelti tam žmogui diskomfortą. Gal kitą kartą jis pagalvos prieš lipdamas į troleibusą. Vairuotojas visų gi nesuuostys“, - teigė specialistė.
E. Saplytė prasitarė, kad jai ir pačiai yra tekę važiuoti nelabai maloniai kvepiančioje aplinkoje. Anot jos, vienas iš sprendimų būdų galėtų būti, jei tai techniškai įmanoma, troleibusų ir autobusų vėdinimas galinėse stotelėse.
Viešasis transportas negali būti komfortiškas?
„Vilniaus troleibusų“ generalinis direktorius Vidmantas Romualdas Striška, išgirdęs, kad ne visi keleiviai patenkinti viešojo transporto paslaugomis, šyptelėjo.
„Stebint bendrą mūsų piliečių tendenciją skųstis, ima atrodyti, kad pas mus, Lietuvoje, skundžiamasi tik vardan skundimosi. Nuo šios žiemos dėl tų nuolat besiskundžiančių mylimų keleivių kiekvieną rytą mes valandą pašildome troleibusus, iki jie išvyksta savo maršrutu. Tikrai juose neturėtų būti šalta. Gal vienas kitas troleibusas ir lieka šaltesnis – mašinoms jau po 25 metus. Galite įsivaizduoti – juk ir jų konstrukcija praeityje nebuvo numatyta tokiam komfortui. Šiuo metu turime tik 50 modernių troleibusų ir apie 200 tokių, kuriuos reikia pakeisti“, - teigė pašnekovas.
Anot „Vilniaus troleibusų“ vadovo, gruodžio mėnesį įmonė sumokėjo apie 300 tūkst. litų daugiau už elektros energiją negu prieš metus tuo pačiu laiku. Šios padidėjusios sąnaudos – dėl papildomo troleibusų šildymo. Dalis šilumos, pašnekovo teigimu, prarandama tiesiog stotelėse. Tarp jų – tik minutė kelio, todėl esą natūralu, kad taip dažnai atsidarant durims dalis šilumos išeina. Taip pat kiekvieną vakarą kiekvienas troleibusas yra išvalomas ir dezinfekuojamas. Vien už valymą per metus įmonė sumoka 1 mln. 200 tūkst. litų.
„Jau nebežinome, kaip įtikti tam mūsų pretenzingam keleiviui. Iš tikrųjų visuomeninis transportas skirtas nuvykti iš taško A į tašką B. Jame negali būti tiek komforto priemonių, kaip tolimojo reiso autobusuose. Reikia skirti tokius dalykus. Pažiūrėkite, daugelio Europos šalių visuomeniniame transporte sukaltos paprasčiausios fanierinės sėdynės, kadangi siekiama keleivį pervežti kuo pigiau. Svarbiausia, kad visuomeninis transportas važiuoti pagal grafiką ir pastoviai“, - tikino V. R. Striška.
Dėkojame DELFI skaitytojai už informaciją!
