Jaunuoliai debatavo keliomis temomis, o Jūs turite galimybę šiomis temomis rašyti rašinius ir laimėti Goethe´s instituto prizus!
Siūlomos temos rašiniams:
I. Ar prieiga prie socialinių tinklų internete turėtų būti suteikiama tik nuo 18 metų amžiaus?
Ar tai, kad nepilnamečiai gali laisvai nardyti socialiniuose tinkluose - tame tarpe ir daugiau nei 900 mln. vartotojų visame pasaulyje turinčiame didžiausiame iš jų Facebook‘e – nekelia pavojaus jiems patiems? Juk dažnai jų privati informacija ir asmens duomenys, dėl pačių vartotojų neatsargumo ar saugumo spragų svetainės administravime, gali pakliūti į rankas piktavaliams.
Duomenų vagystės bei priekabiavimas – tai tik dalis pavojų, kurie tyko socialiai itin pažeidžiamų nepilnamečių socialiniuose tinkluose, interneto forumuose, pokalbių ir pažinčių svetainėse. Juolab, kad mokyklose nepilnamečiai dažniausiai per mažai mokomi saugiai ir atsakingai naudotis socialiniais tinklais ir internetu apskritai. Dėl šios priežasties jie, kaip viena didžiausių socialinių tinklų vartotojų grupių, ypač dažnai tampa minėtų grėsmių aukomis.
Tačiau gal draudimas laisvai naudotis socialiniais tinklais, nesulaukus 18 metų – netinkamas būdas spręsti problemą? Gal turėtume ieškoti kitų kelių, neribojančių asmens laisvės?
II. Ar tarnybos metu policininkai turėtų segėti vardines korteles?
Daugelyje Europos Sąjungos šalių policininkai darbo metu privalo segėti korteles, kuriose nurodyta jų pavardė arba identifikacijos numeris. Šios prievolės šalininkai teigia, jog tai padeda apsisaugoti nuo policijos smurto ar kitokių neteisėtų veiksmų, nes smurtauti ketinantis pareigūnas vis dėlto išsigąsta, kad nukentėjusysis vėliau galės jį susekti ir atpažinti.
Taip pat tokia prievolė esą stiprina visuomenės pasitikėjimą policiją. Tačiau šio dalyko priešininkai tvirtina, kad tokios kortelės ne tik pažeidžia policininkų privatumą, bet ir kelia pavojų, kad su jais ar jų šeimų nariais gali būti susidorota. O kaip manote jūs?
III. Ar imigrantų vaikams turėtų būti įstatymu užtikrinta galimybė mokytis gimtąja kalba?
Migracija vis sparčiau globalėjančiame pasaulyje tampa itin svarbiu reiškiniu. Kartu ji kelia daug įvairių problemų, iš kurių svarbiausia – imigrantų ir jų šeimų integracija į tas visuomenes, į kurias jie atvyko. Tačiau kas geriausiai padėtų spręsti integracijos problemas?
Įstatymu įtvirtinta galimybė imigrantų vaikams bent jau kelias valandas per savaitę mokytis savo gimtąja kalba, žinoma, padėtų jiems puoselėti savo kultūrinį savitumą ir tapatybę bei pasijusti saugesniais. Tačiau ar tai kartu netaptų tam tikrais barjerais, kuriuos šiems vaikams vėliau būtų sunku peržengti? Galbūt svarbiausia, kad šiek vaikai mokytųsi pagrindine tos šalies, į kurią atvyko jų tėvai, kalba, o gimtosios puoselėjimas turėtų būti jų pačių ir jų šeimų, o ne juos priėmusios valstybės rūpestis?
IV. Ar už religinės neapykantos kurstymą (hate speech) turėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas?
Specialus terminas „hate speech“ (angl. „neapykantos kalba“) apibrėžia tokį šnekėjimą, kuriuo siekiama žeminti bei diskriminuoti kokias nors žmonių grupes ir skatinti smurtą prieš juos. Tai – demokratinėje visuomenėje nepriimtinas dalykas, su kuriuo turi būti kovojama. Tačiau čia kyla svarbus klausimas: kur yra žodžio laisvės - vienos pagrindinių demokratijos vertybių – riba?
Įvairios valstybės į šį klausimą atsako įvairiai. Daug kur Europoje „hate speech“ draudžiama įstatymu, o štai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur žodžio laisvė itin saugoma, galima skleisti neapykantos ir diskriminacines idėjas žodžiu, o valstybė visu griežtumu baudžia tik už šiomis idėjomis pagrįstus tiesioginius smurtinius veiksmus.
Būtent religiniai konfliktai šiandienos pasaulyje tampa vis dažnesnių įvairaus mąsto konfliktų priežastimi. Tai liudija ir neseniai viso pasaulio dėmesį prikaustę įvykiai – musulmonų protestai dėl pranašo Mahometo karikatūrų, merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ byla Rusijoje, islamą niekinantis ir jau žmonių aukų pareikalavęs filmas Jungtinėse Valstijose. Tad kur yra ta riba, kurios nevalia peržengti kalbant apie religinius dalykus ir kitų žmonių tikėjimą ir ar valstybė tikrai ją turėtų visu griežtumu nustatyti?
Rašinius siųskite el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Debatai“ iki spalio 29 d. Rašinys turi būti parašytas lietuviškais rašmenimis. Atrinkti rašiniai bus publikuojami DELFI Piliečio rubrikoje.
4 geriausių rašinių autoriai bus apdovanoti Goethe's institute šaunių prizų rinkiniais.
Tarptautiniai jaunimo debatai yra Goethe´s instituto, fondo „Erinnerung, Verantwortung und Zukunft“, Hertie fondo ir Centrinės užsienio švietimo sistemos valdybos (ZfA) projektas.
