Įsivaizduokite tokį pavyzdį. Jūs nueinat į maisto ruošimo kursus ir išmokstat pagaminti užkandį. Grįžę namo, parodot tai savo žmonai.
Sveikinu, jūs esate nusikaltėliai, kadangi tik tu mokėjai už kursus, kurie išmokė to. Tačiau asmeninis gyvenimas yra asmeninis. Nebegyvename tokiais laikais, kai būdavo baisu ištarti garsiai ką nors, kas turėtų ir likti tik asmeniniame gyvenime.
Bet ACTA sutartis leidžia į tą gyvenimą įsibrauti. Kaip? Net susirašinėjus su draugu per tokias programas kaip "Skype" ir pasidalinus su juo mėgiama muzika, jus galės susekti ir nuteisti už piratavimą (o kur dar lindimas į asmens asmeninį gyvenimą, kuris yra nesusijęs su piratavimu).
Skamba kraupiai. Lyg Džordžo Orvelo kūrinyje “1984”, kuomet teleekranu ar mikrofonais stebimas kiekvienas žingsnis. Tačiau ne vien internetas nukentės. Vieną dieną uždraudus vieną, kitą uždraus kita. Galime tik numanyt, kaip ACTA sutartis sumažins inovacijas. Galime netgi sakyt, kad grįšime 15-20 metų atgal.
Lietuva taip pat pasirašė šią sutartį (kartu su Jungtinėmis valstijomis, Australija, Kanada, Japonija, Maroku, Naująja Zelandija, Singapūru ir Pietų korėja, Latvija) Tokijuje. Tačiau Estija, priešingai nei kitos dvi Baltijos šalys, nusprendė, kad dėl pasirašymo turi nuspręsti parlamentas.
Tokios pačios nuomonės yra ir kitos šalys. Mano manymu, Lietuva pasirašė sutartį lygiai taip pat kaip balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO - nesvarstydama.
Reikia viltis sieti su ES parlamentu. Taip, didelė tikimybė, kad parlamentas nubalsuos už. Tačiau socialistų koalicija gali visada pateikti staigmenų. Jeigu ne, privalome pasekti lenkų pavyzdžiu ar bent sukilti viešojoje erdvėje.