Abi pusės porose daro šimtus, rodos, nedidelių, nepastebimų bendravimo klaidų vienas kito atžvilgiu. Nors klaidos smulkios, tačiau jų daroma daug ir nuolat. Tačiau jau tos mažosios klaidos yra neleistinos, panašiai kaip mažos, bet mirtinai pavojingos nuodų porcijos. Šios mažos nuodų porcijos turi labai didelį poveikį. Tai širdį skaudinantys žodžiai. Ir po to, kai jau viena pusė peržengia akivaizdžią viešai matomą ribą - prasideda rimtas didelis konfliktas, neapykanta ir kaltinimai.
Tačiau iš tikrųjų problema buvo ir kaupėsi daug daug dienų anksčiau. Abi pusės per nežinojimą viena kitą sklidinai pildė nuoskaudomis. Taip neturi būti. Taip nėra plačiame pasaulyje tautose, kur šeimos stiprios ir didelės, kur skyrybos retas reiškinys, kur vyrai nesižudo taip rekordiškai kaip Lietuvoje, o moterys nepatiria psichologinio ir fizinio smurto. Mes, lietuviai, žengiame per visas neleistinas tarpusavio santykių ribas. Pirmiausia šeimoje, o po to ir viešajame gyvenime.
Stebint lietuvių tarpusavio elgesį užsienyje, tas ypač ryšku. Teisingų santykių reikia mokytis ne Lietuvoje, kur aplink yra vien antipavyzdžiai, bet iš tų tautų, kurios yra pavyzdys, kuriose šimtai milijonų žmonių, kur pačios stipriausios pasaulio šeimos. Šių žinių reikia mokyti vaikus mokyklose. Dar prieš tai reikia mokyti mokytojus. Todėl siūlau keletą, mano nuomone, svarbiausių patarimų, kurie, jei nuosekliai naudojami, galėtų sumažinti didžiąją dalį nuoskaudų ir nesutarimų.
Svarbiausi patarimai:
1. Tarp artimųjų, šeimos narių, draudžiamas net mažiausias psichologinis spaudimas. Net juokais ar mažiausia kandžia pašaipa negalima skaudinti artimųjų. Artimame ryšyje tai patiriama kaip didžiulis skausmingas smūgis. Net mažiausias psichologinis spaudimas iš tikrųjų yra psichologinio žudymo veiksmas.
2. Visi pokalbiai tarp vyro ir žmonos, vyro ir moters, turi būti vedami tik švelniausiu pagarbiausiu tonu. Kelti toną (rėkti) galima tik ekstra, ypatingais, pavojaus, perspėjimo, gelbėjimo atvejais. Net nedidelis tono kilstelėjimas pradeda sniego lavinos reakciją emocijose.
3. Jei jums daro psichologinį spaudimą - jūs neturite to klausyti. Draudžiama klausyti skaudinančius žodžius. Pasyvus smūgio priėmimas yra savęs žudymas.
Jei kažkas sako skaudinančius žodžius arba spaudžia psichologiškai, reikia vengti to visais įmanomais būdais, pvz., mandagiai atsakyti „ačiū, supratau“, ir skubiai nutraukti pokalbį savo iniciatyva.
Yra rekomenduojami 3 žingsniai ginantis nuo psichologinio spaudimo:
a) nedelsiant švelniai ir minkštai keisti pokalbio temą;
Jei tai neveikia:
b) tiesiai, mandagiai pasakyti, kad negalite toliau klausyti arba dalyvauti pokalbyje, nes, pvz., skubate, turite reikalų, dabar ne laikas pokalbiui, negalite šiuo metu priimti šios informacijos, prašote atidėti pokalbį, tema jums perdaug skausminga, nesate kompetentingas šiuo klausimu;
Jei tai neveikia:
c) paskutinė priemonė. Jei žmogus jūsų negirdi ir vis vien tęsia spaudimą, jūs privalote iškart palikti pokalbio vietą, nekomentuodamas, kur ir kodėl jūs išeinate;
4. Pagarba tėvams: gerbti jų nuomonę ir išklausyti ją iki galo, nenutraukiant. Niekada negalima prieštarauti tėvams nors ir nesutinki su jų nuomone, galima tik prašyti ko nors. Tačiau po 18 metų ribos žmogus turi pats daryti savarankiškus atsakingus sprendimus.
b) Tėvų poilsis yra šventas dalykas. Gyvenant su tėvais, būtina laikytis jų poilsio ritmo ir žadinti juos tik ypatingais atvejais.
c) Gyvenant toli nuo tėvų, būtina su jais periodiškai pabendrauti, bent kartą metuose, o nuolat pasiteirauti, ar jiems nereikia kokios pagalbos ir pasistengti suteikti tą pagalbą.
d) Jei kuris nors iš tėvų yra sunkaus charakterio ir nuolat skaudina savo aštriu elgesiu - neteisiant jo ir rodant begalinę pagarbą, reikia su tuo iš tėvų rečiau bendrauti, t.y. laikytis atstumo, esant galimybei vengti nereikalingų kontaktų.
Tėvų adresu turi būti tik begalinis dėkingumas vien už tai, kad jie tau suteikė gyvybę. Apie tėvą ir motiną visada reikia GALVOTI tik gera. Negalima jų teisti NET MINTYSE. Ir juo labiau negalima sakyti ką nors negatyvaus jų adresu (net už akių). Tai būtų tas pats, kaip kirsti šaką, ant kurios sėdi.
Apie tėvų trūkumus geriau išvis nekalbėti, tačiau jei būtina - tai vertinti tik tėvų elgesį, bet ne tėvus kaip visumą. Kai jaunas žmogus pats susitvarko savo santykį su tėvais, pradeda juos gerbti - jo gyvenime prasideda visokeriopa sėkmė. Ir pirmiausia - sėkmė jo paties šeimyniniame gyvenime.
Jei tėvų nuomonė nesutampa su jūsų giliausiais įsitikinimais arba autoritetų nuomone - reikia mandagiai ir nuolankiai atsiprašyti tėvų, kad negalite vykdyti jų reikalavimų.
Melstis už jų sveikatą, sėkmę ir ilgą gyvenimą.
Kai kuriose senose kultūrose egzistuoja vadinamasis protėvių kultas, kuris reiškia pagarbą ir vyresniems ir jau išėjusiems iš gyvenimo žmonėms kartu, todėl tokiose visuomenėse yra neįveikiamai stiprus paklusnumas vyresniems žmonėms ir labai stipri tvarka visuomenėje.
Tai yra vieni svarbiausių kertinių taisytinų elgesio momentų lietuvių bendravime. Tačiau šeimos laimė ir pilnatvei reikia žinoti ir naudoti daugiau subtilybių, leidžiančių šeimos santykius paversti pačiu maloniausiu ir nuostabiausiu viso gyvenimo žaidimu.